Pensininkų skurdas Lietuvoje kelia nerimą: kodėl net dirbę visą gyvenimą nepasiekia orios senatvės

Lietuvoje – itin didelė senjorų skurdo rizika

Vertinant skirtingus rodiklius būtina juos atskirti. Tačiau pagal naujausius faktinius duomenis santykinio skurdo riziką Lietuvoje patiria 39,2 proc. 65 metų ir vyresnių gyventojų. Europos Sąjungos vidurkis šiuo atveju sudaro 16,3 proc.

Nors šis rodiklis yra kiek palankesnis nei kai kurie kiti vertinimai, jis vis tiek gerokai viršija ES vidurkį.

Pajamos auga greičiau nei pensijos

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovų teigimu, reikšminga senjorų skurdo priežastis yra tai, kad jų pajamos, palyginti su bendru šalies gyventojų pajamų lygiu, išlieka santykinai mažos.

Šiai pozicijai pritarė Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo (NSMOT) vadovė Aistė Adomavičienė. Ji nurodė, kad didėjant šalies gyventojų pajamoms 2025 m. skurdo rizikos riba vienam asmeniui siekė 699 eurus, o šeimai – 1468 eurus. Skaičiuojant 2025 m. rodiklį vertinamos 2024 m. gyventojų pajamos.

Palyginimui, 2024 m. minimali mėnesio alga siekė 709 eurus ir buvo tik nežymiai didesnė už skurdo rizikos ribą. Tai, anot jos, rodo, kad nuo skurdo ne visuomet apsaugo net darbas. Vidutinė nedarbo išmoka tuomet sudarė 571 eurą, o vidutinė senatvės pensija – 609 eurus, todėl ji nepasiekė skurdo rizikos ribos.

A. Adomavičienė taip pat atkreipė dėmesį, kad mažiausios išmokos – šalpos negalios ir senatvės pensijos – šiuo metu nesiekia 468 eurų minimalaus vartojimo poreikių dydžio (MVPD).

Mažesnes pensijas lemia ir moterų pajamų skirtumai. Jos dažniau dirba prasčiau apmokamus darbus, todėl sukaupia mažiau pensijos. Be to, moterų karjeroje dažniau pasitaiko pertraukų dėl vaikų priežiūros ar artimųjų slaugymo, tad išėjusios į pensiją jos dažniau susiduria su skurdu.

NSMOT vadovė pabrėžė, kad susidarius tokioms aplinkybėms net visą gyvenimą dirbę žmonės senatvėje ne visuomet gali patenkinti pagrindinius poreikius ir gyventi oriai, o pagalba bei paslaugos neretai būna sunkiai prieinamos.

Vien pensijų didinimas problemos neišspręs

„Sodros“ duomenimis, dabar vidutinė senatvės pensija Lietuvoje yra 745 eurai. Po planuojamo indeksavimo kitais metais ji galėtų padidėti beveik 68 eurais ir pasiekti 815 eurų.

Pati „Sodra“ prognozuoja, kad kitąmet vidutinė pensija turėtų sudaryti maždaug 809 eurus. Vis dėlto kiekvieno žmogaus pensijos augimas skiriasi, nes priklauso nuo sukaupto stažo bei apskaitos vienetų.

SADM atstovai akcentuoja, kad vienos priemonės nepakaks. Jų vertinimu, pensijas būtina toliau didinti, bet kartu reikalinga stipresnė apsauga senjorams, gaunantiems mažiausias pajamas.

Ministerija pažymi, kad skirtingos gyventojų grupės su skurdu susiduria dėl nevienodų priežasčių, todėl ir pagalbos priemonės turi būti pritaikytos konkrečioms situacijoms. Senjorams ypač reikalingas pakankamas pensijų dydis, žmonėms su negalia – adekvačios pajamos ir galimybės dalyvauti darbo rinkoje, bedarbiams – pajamų palaikymas bei realios galimybės grįžti į užimtumą, o šeimoms su vaikais – išmokų ir paslaugų derinys.

A. Adomavičienės teigimu, svarbu užtikrinti, kad mažiausios išmokos nebūtų mažesnės už MVPD. Toks sprendimas visiškai nepašalintų senjorų ir sveikatos sutrikimų turinčių žmonių skurdo rizikos, nes MVPD vis dar gerokai atsilieka nuo skurdo rizikos ribos. Tačiau tai padėtų gyventi oriau, nes žmonėms nereikėtų rinktis tarp maisto ir vaistų ar vėluoti mokėti už būstą.

Vis dėlto, jos vertinimu, ir to nepakanka. Pensijos, pasak NSMOT vadovės, kyla lėčiau nei dirbančiųjų pajamos ir ne visada spėja paskui infliaciją. Be to, indeksavimas neišsprendžia mažiausių pensijų klausimo, nes visų išmokos didinamos proporcingai.

Ji nurodė, kad būtina skirti daugiau biudžeto lėšų, subalansuoti „Sodros“ įmokų ir išmokų sistemą bei pasiekti, kad pensijos ir išmokos nebūtų mažesnės nei MVPD.

SADM taip pat išskiria paramos taiklumą ir sistemos paprastumą. Ministerijos teigimu, svarbu vertinti ne vien kiekvieną išmoką atskirai, bet ir visą žmogui prieinamų paslaugų bei išmokų sistemą: ar žmonės žino apie jiems priklausančią paramą, ar ją nėra pernelyg sudėtinga administruoti, ar priemonės nesidubliuoja ir ar jos pasiekia mažiausias pajamas gaunančius asmenis.

Sprendimuose siūloma girdėti pažeidžiamus žmones

A. Adomavičienė pažymėjo, kad pažeidžiamiausioms grupėms šiuo metu opiausios sritys yra pajamos, paslaugos ir būstas.

Jos teigimu, pirmasis tikslas turėtų būti adekvačios pensijos ir išmokos, kurios bent jau nebūtų mažesnės nei MVPD. Nors valstybės pagalba dabar yra tikslinga ir dažniausiai skiriama itin sudėtingose situacijose atsidūrusiems žmonėms, kai kuriais atvejais reikėtų išplėsti galimybę ją gauti, kad daugiau žmonių sulauktų pagalbos dar iki jiems atsiduriant skurde.

NSMOT vadovė taip pat pabrėžė būtinybę į sprendimų priėmimą įtraukti pačius žmones, kuriems tie sprendimai daro tiesioginį poveikį. Jos vertinimu, reikėtų peržiūrėti mokesčių sistemą, didinti jos progresyvumą ir daugiau lėšų nukreipti paslaugoms.

Ministerija tikisi palankesnių rodiklių

SADM nurodo, kad jau įgyvendinamos įvairioms gyventojų grupėms skirtos priemonės. Neseniai padidintos šalpos pensijos ir išplėstas jų gavėjų ratas.

Ministerija pabrėžia, kad turimi duomenys yra išankstiniai įverčiai, todėl juos vertina atsargiai – tai dar nėra galutinė statistika.

Artimiausiais metais SADM siekia, kad išankstiniuose duomenyse pastebima skurdo mažėjimo kryptis taptų ilgalaike tendencija. Valstybės duomenų agentūros (VDA) išankstiniais vertinimais, bendras santykinio skurdo rizikos lygis gali mažėti nuo 22,6 iki 20 proc., vaikų – nuo 16,9 iki 13,4 proc., o senjorų – nuo 39,2 iki 34,6 proc.

Vis dėlto ministerija pažymi, kad vien bendro šalies rodiklio sumažėjimo nepakanka. Didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas grupėms, kuriose skurdas dabar yra didžiausias: senjorams, žmonėms su negalia, bedarbiams, vienišiems žmonėms ir kitoms pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Taip pat siekiama mažinti ryškius skirtumus tarp skirtingų šalies teritorijų.