Pilietybės taisyklėms – esminis posūkis: Seime siūloma išsaugoti ryšį su Lietuva

Seimo opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė ketvirtadienį Seime rengiamoje spaudos konferencijoje pristatys tris Pilietybės įstatymo pakeitimų projektus. Jais siekiama sudaryti galimybes daliai Lietuvos piliečių neprarasti teisinio ryšio su valstybe.
Projektų iniciatorės teigimu, Lietuvos demografinė padėtis kasmet fiksuoja naujus neigiamus rekordus, o reemigracijos skatinimas, įvairių tyrimų duomenimis, galėtų būti viena trumpalaikių priemonių demografinio nuosmukio problemoms spręsti. Politikė pabrėžia, kad pilietybės netekusiems žmonėms grįžti į Lietuvą yra sunkiau, todėl kiekvieno piliečio išsaugojimas svarbus ir valstybės ryšiui su diaspora, ir nacionaliniam saugumui.
Vienu konservatorės parengtu projektu siūloma leisti Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugoti tiems asmenims, kurie įgytų NATO narių arba NATO partnerėmis esančių Europos Sąjungos valstybių narių – Maltos, Airijos ir Austrijos – pilietybę.
Jeigu projektui būtų pritarta, Lietuvos piliečiai, pilietybę įgiję gimimu, išvykę iš šalies po 1990 m. kovo 11 d. ir vėliau gavę NATO valstybės narės ar NATO partnerės ES valstybės narės pilietybę, galėtų išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę pagal atskirą išimtį.
D. Asanavičiūtė-Gružauskienė pabrėžia, kad Lietuva yra diasporinė tauta, todėl užsienyje gyvenantys šalies piliečiai turi būti vertinami kaip visaverčiai piliečiai, turintys tiek pareigas, tiek teises. Jos vertinimu, sudėtingos geopolitinės situacijos sąlygomis Lietuvai ypač svarbi aktyvi ir pilietiška diaspora.
Šiuo metu įstatymas numato 11 atvejų, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali turėti ir kitos valstybės pilietybę. Siūloma nustatyti 12-ąją išimtį.
Siūloma panaikinti spragą tremtiniams prilygintiems žmonėms
Kitu Pilietybės įstatymo pakeitimo projektu būtų sudaryta galimybė Lietuvos pilietybę išsaugoti ne vien tremtiniams bei jų palikuonims, bet ir tremtiniams prilygintiems asmenims. Tai būtų žmonės, kuriems pagal Nukentėjusių asmenų teisinio statuso įstatymą suteiktas tremtiniui prilyginto asmens teisinis statusas.
Pasak D. Asanavičiūtės, dabar šie asmenys negali pasinaudoti dvigubos pilietybės išimtimi, nes ji taikoma tik faktiškai ištremtiems žmonėms, kurie buvo prievarta iškelti iš Lietuvos.
Politikė nurodo, kad tremtiniams prilyginti asmenys formaliai nelaikomi ištremtais, nes trėmimo išvengė pabėgdami ar pasislėpdami. Dėl to jiems šiuo metu netaikoma išimtis, leidžianti turėti dvigubą pilietybę.
Ši problema, anot jos, susijusi su žmonėmis, kurie buvo įtraukti į tremiamųjų sąrašus, tačiau trėmimo metu pabėgo, pasislėpė ar kitais būdais jo išvengė. Ji taip pat paliestų nepilnamečius, buvusius kartu su tremiamaisiais ir likusius be tėvų globos, bei vaikus, kurių tėvai buvo įkalinti ar ištremti, tačiau patys vaikai tremties išvengė.
Aiškinamajame rašte D. Asanavičiūtė-Gružauskienė nurodo, kad projekto paskirtis – panaikinti šią teisinę spragą ir užtikrinti tremtiniams prilygintų asmenų bei jų palikuonių teisę išsaugoti Lietuvos pilietybę įgijus kitos šalies pilietybę tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip tremtiniams ir jų palikuonims.
Pilietybės netekimas nebebūtų automatinis
Trečiasis siūlymas būtų susijęs su pilietybės netekimo procedūra. Joje numatoma vertinti galimas pasekmes tiek konkrečiam asmeniui, tiek valstybei.
D. Asanavičiūtės-Gružauskienės teigimu, toks modelis procesą labiau pritaikytų individualioms aplinkybėms, o nepaliktų jo automatinio, kaip yra dabar.
Siūloma įtvirtinti pareigą institucijoms, prieš nusprendžiant dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo asmeniui įgijus kitos valstybės pilietybę, įvertinti tokio sprendimo pasekmes pilietybės netenkančiam žmogui ir Lietuvos interesams.
Pilietybės netekimo dekretą, Pilietybės komisijai pateikus siūlymą, pasirašytų ne tik vidaus reikalų ministras, bet ir prezidentas. Prezidentui būtų suteikta teisė dekreto nepasirašyti, jei būtų nustatyta neigiamų pasekmių. Pasekmes vertintų pirmosios instancijos administracinis teismas.
Seimui pritarus pakeitimams, pilietybė būtų prarandama tik nuo galutinio ir nebeskundžiamo institucijų sprendimo priėmimo. Dabar Lietuvos Respublikos pilietybė netenkama tą dieną, kai įgyjama kitos valstybės pilietybė.
Taip pat siūloma terminą pranešti apie įgytą kitos šalies pilietybę pratęsti nuo 2 mėnesių iki 5 metų.
Pataisų rengėjai nurodo, kad projektai parengti atsižvelgiant į 2024 m. gegužės 12 d. vykusio privalomojo referendumo dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo rezultatus ir blogėjančią demografinę Lietuvos situaciją.
D. Asanavičiūtė-Gružauskienė pažymi, kad pilietybės išsaugojimo referendume dalyvavo ir už pakeitimus balsavo labai daug rinkėjų, tačiau antrasis referendumas neįvyko dėl Konstitucijai keisti nustatytos aukštos balsavimo kartelės.
Per Seime vyksiančią spaudos konferenciją taip pat bus pristatyta internete platinama peticija, kuria Seimo nariai raginami palaikyti siūlomas Pilietybės įstatymo pataisas.




