Seulas atsiprašymo nepriėmė: Ukraina gali sulaukti ryžtingų Pietų Korėjos veiksmų

Pietų Korėja patvirtino gavusi Ukrainos žinutę su atsiprašymu, tačiau Seulas pareiškė, kad toks atsakas jo netenkina. Apie tai pranešė Pietų Korėjos naujienų agentūra „Yonhap“.

Diplomatinė įtampa tarp Seulo ir Kyjivo kilo po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusį mėnesį JT Generalinėje Asamblėjoje paskelbė, jog Ukraina perdavė Pietų Korėjai du Šiaurės Korėjos karo belaisvius. Jie buvo paimti į nelaisvę kovodami Rusijos pusėje.

Seulas svarsto ryžtingą atsaką

Pietų Korėjos užsienio reikalų ministras Cho Hyun patvirtino, kad Ukraina atsiuntė pranešimą, kuriame išsakytas atsiprašymas.

Ministras teigė nuolat palaikęs ryšį su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha. Pasak Cho Hyun, Ukrainos diplomatijos vadovas aiškino situacijos sudėtingumą.

Cho Hyun nurodė, kad gautuose pranešimuose esama atsiprašymo, bet jis nepasiekė Seulo laukto lygio. Dėl to Pietų Korėja ketina imtis ryžtingų veiksmų.

Jis taip pat sakė, kad vyriausybė vertina įvairius variantus, tarp jų – galimybę atšaukti Pietų Korėjos ambasadorių iš Ukrainos.

Kyjivas bando išspręsti diplomatinį nesusipratimą

Ukrainos žiniasklaida, remdamasi A. Sybiha, pranešė, kad Kyjivas siekia taisyti santykius su Pietų Korėja. Ukrainos užsienio reikalų ministras šią situaciją siūlė vadinti ne incidentu, o diplomatiniu nesusipratimu.

Pietų Korėjos žiniasklaidos duomenimis, aukštas šalies Užsienio reikalų ministerijos pareigūnas penktadienį žurnalistams teigė, kad abiejų šalių diplomatijos vadovai aptarė būdus, kaip Ukraina galėtų išsklaidyti Seulo susirūpinimą, įskaitant galimą atsiprašymą.

Cho Hyun ir A. Sybiha esą tiesiogiai derino, kokio atsako tikisi Seulas ir kokį atsaką, atsižvelgdama į karo sąlygas, galėtų pateikti Ukraina. Taip pat siekta išvengti reputacinės žalos abiem pusėms.

Ginčas kilo jautriu laikotarpiu L. J. Myungo administracijai. Ji mėgina mažinti įtampą su Šiaurės Korėja bei sprendžia politines neseniai įvykusio incidento su mina abi Korėjas skiriančioje demilitarizuotoje zonoje pasekmes.

Seule veikiančio Korėjos nacionalinio susivienijimo instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Cho Han-bumas pažymėjo, kad galimi papildomi žingsniai gali paliesti Pietų Korėjos jau teikiamą paramą Ukrainai: humanitarinę, finansinę ir skirtą šalies atstatymui.

Pasak jo, Ukraina šioje situacijoje gali prarasti daugiau, nes gauna Seulo paramą.

Nuo 2022 metais prasidėjusios Rusijos plataus masto invazijos Pietų Korėja Ukrainai teikia humanitarinę ir finansinę pagalbą. Liepą, NATO viršūnių susitikimo kuluaruose, ji dar pažadėjo 100 mln. JAV dolerių paramos žudyti nepritaikytoms priemonėms.

Vis dėlto Cho Han-bumas pabrėžė, kad ilgalaikė konfrontacija nenaudinga nei vienai šaliai. Jis atkreipė dėmesį, kad Pietų Korėja iš Ukrainos gauna informacijos apie Šiaurės Korėjos karinę veiklą.

Anksčiau Pietų Korėjos prezidentūra išreiškė didelį apgailestavimą dėl, jos teigimu, Ukrainos neigimo, kad egzistavo susitarimas neviešinti informacijos apie dviejų Šiaurės Korėjos karo belaisvių perdavimą Pietų Korėjai.

Rugsėjo 25 d. Ukrainos prezidento patarėjas komunikacijos klausimais Dmytro Lytvynas platformoje „Facebook“ pareiškė, kad susitarimo dėl informacijos neviešinimo nebuvo. Jis taip pat nurodė, kad būtų neteisinga slėpti, kur perduodami belaisviai.

Atsakydama į „Yonhap“ užklausą, Ukrainos prezidentūra paaiškino, kad Kyjivas paskelbė tik apie patį perdavimą, bet neatskleidė šio proceso detalių.