Šiaulių oro uostui gresia lūžis: meras perspėja apie daugiau nei tūkstančio darbo vietų likimą

Šiaulių miesto meras Artūras Visockas mano, kad stiprinant karinę infrastruktūrą Šiaulių oro uoste neturėtų būti nustumiama civilinė aviacija. Jo vertinimu, ši veikla gali sukurti daugiau nei tūkstantį darbo vietų ir atnešti pajamų į valstybės biudžetą.

Penktadienį prezidentūroje žurnalistams meras teigė, kad NATO ir karinės bazės plėtra neturėtų išstumti civilinės oro uosto dalies. Anot jo, karinė pramonė remiasi civiline veikla, nes reikėtų orientuotis į taikų, o ne karinį pasaulį.

Įspėja apie poveikį biudžetui

A. Visocko teigimu, oro uoste ir toliau galėtų būti vystomos orlaivių techninės priežiūros bei remonto paslaugos, taip pat aptarnaujami iš užsienio atskrendantys lėktuvai. Mero skaičiavimu, tokia kryptis galėtų užtikrinti daugiau kaip tūkstantį darbo vietų.

Jis pabrėžė, kad civilinės veiklos išardymas būtų smūgis Lietuvos biudžetui, nes apie tūkstantis žmonių eksportuoja savo paslaugas: užsienio lėktuvai čia nusileidžia ir yra remontuojami, o reikalingų gebėjimų tam esama.

Pasak mero, valstybė turėtų matyti ne vien karinės infrastruktūros išlaikymo kaštus, bet ir civilinės veiklos sukuriamas įplaukas. A. Visockas akcentavo, kad ateityje biudžete gali nebelikti pajamų, jei bus vertinamos tik išlaidos, todėl siūlo visur skaičiuoti abi šias puses.

ELTA primena, kad Šiaulių oro uoste vykdoma tiek karinė, tiek civilinė aviacija. Krašto apsaugos ministerija anksčiau pranešė neplanuojanti po 2027 metų kovo pratęsti civilinės aviacijos keleivių terminalo pastato nuomos sutarties, nes šis pastatas reikalingas Lietuvos kariuomenei ir NATO sąjungininkams. Praradęs terminalą, oro uostas galėtų netekti tarptautinio statuso.

Savivaldybė buvo pateikusi siūlymą įtraukti Šiaulių oro uostą į Lietuvos oro uostų tinklą ir vystyti jį kaip krovinių, orlaivių techninės priežiūros bei remonto centrą.