Šildymo sąskaitos gali skaudžiai kirsti: kai kur 60 kv. m butui prognozuojama iki 160 eurų per mėnesį

Spalio 1-ąją Lietuvoje prasidėjus šildymo sezonui, gyventojai jau skaičiuoja, kiek šią žiemą kainuos šiluma. Centralizuotai tiekiamos šilumos tarifai skirtingose savivaldybėse smarkiai skiriasi, o dalyje jų sąskaitos gali gerokai išaugti.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, spalį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina šalyje sudaro 7,60 ct/kWh be PVM. Prieš metus spalį ji buvo 6,58 ct/kWh, tad per metus padidėjo 15,5 proc.

VERT prognozuoja, kad per šį šildymo sezoną vidutinė šilumos kaina gali būti maždaug 13–25 proc. aukštesnė nei ankstesniu sezonu. Kainos pokytį labiausiai lems biokuro bei gamtinių dujų kainos.

Nemenčinėje – aukščiausias tarifas, Vilniuje – mažiausias

Didžiausia centralizuotai tiekiamos šilumos kaina spalį nustatyta Nemenčinėje – 15,69 ct/kWh be PVM. Lazdijuose ji siekia 15 ct/kWh, o Trakuose – 14,78 ct/kWh.

Mažiausias tarifas taikomas Vilniuje, kur gyventojai moka 5,99 ct/kWh be PVM. Tauragėje šiluma kainuoja 6,70 ct/kWh, Utenoje – 6,78 ct/kWh.

Skirtumas tarp didžiausio ir mažiausio šilumos tarifo viršija 2,6 karto.

Vilniaus šilumos tiekėjo „Miesto gijos“ komunikacijos partneris Titas Atraškevičius nurodo, kad kainai svarbios investicijos į šilumos tinklus ir biokuro pirkimo planavimas. Bendrovė iki šildymo sezono pradžios buvo įsigijusi apie 65 proc. iki metų pabaigos reikalingo biokuro, taip mažindama energijos išteklių kainų svyravimo poveikį tarifui.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) pažymi, kad didžiuosiuose miestuose šiluma dažniausiai pigesnė dėl didesnės vartotojų koncentracijos ir didesnio realizuojamos šilumos kiekio. Mažesniuose miestuose infrastruktūros priežiūros išlaidos tenka mažesniam vartotojų skaičiui.

Asociacijos atstovas Mantas Paulauskas teigia, kad šilumos kilovatvalandės kainos tarp miestų gali skirtis daugiau nei du kartus, nes tam įtakos turi pastoviosios infrastruktūros išlaikymo ir šilumos tiekimo veiklos sąnaudos.

Mažesni vartotojų srautai kelia kainas

„Nemenčinės komunalininko“ direktorius Leonardas Pavliun aiškina, kad įmonė eksploatuoja 20 atskirų katilinių, o vartotojų tankis yra mažas. Situaciją taip pat veikia tai, kad nemaža dalis katilinių kūrenamos gamtinėmis dujomis.

Pasak jo, dujų ir medžio granulių kainos tiesiogiai sudaro 80 proc. šilumos kainos.

2025 m. spalį Nemenčinėje šiluma kainavo 11,99 ct/kWh be PVM, o šių metų spalį jos tarifas pakilo iki 15,69 ct/kWh.

Lazdijuose aukštą tarifą taip pat lemia nedidelis vartotojų skaičius. „Lazdijų šilumos“ direktorius Sigitas Naruševičius nurodo, kad iš 15 ct/kWh daugiau nei pusę, arba 7,89 ct/kWh, sudaro pastoviosios sistemos išlaikymo sąnaudos.

Šios išlaidos padalijamos nedideliam vartotojų ratui, todėl vienos kilovatvalandės kaina išauga. Per metus šiluma Lazdijuose pabrango 20 proc. – nuo 12,50 iki 15 ct/kWh be PVM. Viena pagrindinių priežasčių tapo biokuro kainos šuolis nuo 22,5 iki 34,5 Eur/MWh.

60 kv. m buto šildymas gali atsieiti iki 160 eurų

Utenoje šilumos tarifas yra vienas mažiausių šalyje ir siekia 6,78 ct/kWh be PVM. „Utenos šilumos tinklų“ atstovas Linas Bražionis nurodo, kad tam įtakos turėjo investicijos, sąnaudų optimizavimas ir tai, jog maždaug 98 proc. šilumos čia pagaminama iš biokuro.

Vis dėlto didesnių sąskaitų šį sezoną laukiama ir Utenoje. Praėjusį šildymo sezoną 60 kv. m buto šildymas renovuotame daugiabutyje vidutiniškai kainavo apie 40 eurų per mėnesį, o nerenovuotame pastate – daugiau nei 80 eurų.

2026–2027 m. sezoną tokio ploto buto šildymas renovuotame name gali kainuoti apie 50 eurų, o nerenovuotame – apie 105 eurus per mėnesį su PVM.

LŠTA pateikia dar didesnį vertinimą: jeigu ši žiema būtų tokia pat šalta kaip praėjusi, 60 kv. m buto šildymas tipiniame senos statybos neapšiltintame daugiabutyje galėtų kainuoti maždaug 160 eurų per mėnesį. Praėjusį sezoną ši suma siekė apie 131 eurą.

Birštone tarifas per metus šoktelėjo 94 proc.

VERT duomenys rodo, kad iš kitų miestų išsiskiria Birštonas, kuriame fiksuotas didžiausias metinis šilumos kainos augimas. Tarifo dydis per metus pakilo 94 proc. – nuo 7,53 ct/kWh iki 14,63 ct/kWh.

Velžyje šilumos kaina išaugo 72 proc., nuo 7,38 iki 12,69 ct/kWh. Tuo metu Tauragėje ji sumažėjo 3,3 proc. – nuo 6,93 iki 6,70 ct/kWh.

Iš penkių didžiųjų miestų labiausiai tarifas augo Šiauliuose: nuo 6,10 iki 8,02 ct/kWh, arba 31,5 proc. Panevėžyje ir rajone kaina padidėjo maždaug 30 proc. – nuo 6,28 iki 8,19 ct/kWh. Klaipėdoje ji kilo nuo 5,90 iki 7,37 ct/kWh, tai yra beveik 25 proc., o Vilniuje – 10,5 proc., nuo 5,42 iki 5,99 ct/kWh.

Žiemos tarifus lems kuras ir temperatūra

LŠTA skaičiavimu, kuras sudaro apie 50–70 proc. vienos šilumos kilovatvalandės kainos. Didžioji dalis šilumos pagaminama naudojant biokurą, o gamtinės dujos daugiausia reikalingos šalčiausiais mėnesiais, kai padidėja šilumos poreikis.

VERT nesiima tiksliai prognozuoti kainų kiekvieną žiemos mėnesį. Tačiau jeigu biokuro ir gamtinių dujų kainos reikšmingai nesikeistų, 2027 m. sausio–kovo mėnesiais šilumos kainos galėtų būti panašios į šių metų pradžios kainas.

Šilumos tarifas nėra tapatus galutinei gyventojų sąskaitai. Jai taip pat svarbi oro temperatūra, suvartotas šilumos kiekis ir pastato energinis efektyvumas.

59 proc. gyventojų planuoja mažinti kitas išlaidas

Augančioms šildymo sąskaitoms ruošiasi ir gyventojai. „Citadele“ užsakymu atlikta „Norstat“ apklausa parodė, kad 59 proc. respondentų ketina riboti kitas išlaidas dėl mokėjimų už šildymą.

Daugėja ir tų, kurie planuoja taupyti ne pramogų sąskaita, bet mažinti išlaidas būtiniausiems poreikiams. Pernai maistui, vaistams ar sveikatos priežiūrai numatė taupyti 18 proc. apklaustųjų, o šiemet tokių jau yra 22 proc.

„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pabrėžia, kad pramogų, kelionių ar didesnių pirkinių išlaidas galima atidėti, tačiau mažinamos lėšos būtiniausiems poreikiams signalizuoja apie augantį finansinį spaudimą pažeidžiamiems namų ūkiams.