Šimonytė apie mažėjančią gynybos BVP dalį: tai buvo matyti dar pernai rudenį

Buvusi premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad mažesnė gynybos finansavimo dalis nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) jos nenustebino. Pasak jos, Vyriausybės strateginio planavimo dokumente numatytas 5,5 proc. BVP finansavimas gynybai nebuvo pasiektas net šiemet.

Ketvirtadienį Seime ji žurnalistams sakė, kad šiais metais gynybai buvo skirta ne 5,5 proc., o 5,38 proc. BVP.

Anot I. Šimonytės, Finansų ministerijos trimečio biudžeto projekcijos dar praėjusių metų rudenį rodė ketinimą išlaikyti tokią pačią didelę finansavimo sumą kaip šiemet, nors ji ir mažesnė už strategiškai numatytą. Kadangi BVP didėja, nekintant finansavimo sumai jo dalis nuo BVP kasmet mažėja.

Jos teigimu, būtent tai ir įvyko: gynybai skirtos lėšos nebuvo didinamos, todėl dėl augančio BVP procentinė jų dalis sumažėjo.

Kaip rašė BNS, premjeras Mindaugas Sinkevičius ketvirtadienį paskelbė, kad kitąmet Lietuva gynybai planuoja skirti 4,8 mlrd. eurų, arba kiek daugiau nei 5 proc. BVP.

Palyginti su šiais metais, gynybos reikmėms numatyta papildomai skirti 36 mln. eurų. Vis dėlto augant ekonomikai, šis finansavimas sudarys mažesnę BVP dalį.

I. Šimonytė taip pat pabrėžė, kad be Europos Komisijos priimtos išlygos, leidžiančios didesnį biudžetą ir skolinimąsi gynybos tikslams, nė viena Vyriausybė nebūtų galėjusi užtikrinti tokio finansavimo nepažeisdama fiskalinės drausmės.

Ji atkreipė dėmesį, kad ateinančių metų biudžeto deficitas popieriuje siekia 3,8 proc., tačiau realiai, jos vertinimu, gali sudaryti apie 4 proc. I. Šimonytė teigė, kad biudžete numatyta mažiausiai 200 mln. eurų pajamų, susijusių su geresniu mokesčių administravimu, nors makroekonominiai rodikliai tokių pajamų neparodo.

Buvusios premjerės teigimu, socialdemokratai gali aiškinti, kad tokį deficitą lėmė gynybos finansavimas ir Europos Komisijos išlyga, tačiau be šios išlygos 5,38 proc. BVP gynybai šiemet nebūtų galėję skirti nei socialdemokratai, nei kiti, nebent būtų mažinę išlaidas kitose srityse arba smarkiai didinę mokesčius.

I. Šimonytė taip pat perspėjo apie augančias valstybės skolos aptarnavimo išlaidas. Jos teigimu, per šį laikotarpį jos didės kelis kartus, o tai reiškia mažiau lėšų kitoms sritims. Pasak jos, po šios kadencijos vien valstybės skolos aptarnavimui bus išleidžiama 2 mlrd. eurų – tiek, kiek dar ne taip seniai buvo skiriama visai gynybai.

Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė šią savaitę Seime taip pat teigė, kad po trejų metų valstybės skolos aptarnavimo išlaidos priartės prie 2 mlrd. eurų.