Vaiko priežiūra gali kainuoti pensiją: „Sodra“ parodė, kiek taškų galima prarasti

Susilaukus vaiko šeimos pajamos nebūtinai iškart smarkiai susitraukia, nes dalį negauto darbo užmokesčio kompensuoja išmokos. Vis dėlto tai nereiškia, kad finansinių praradimų nėra. Ypač jie svarbūs vertinant ne tik dabartines pajamas, bet ir būsimą pensiją.

Ekonomistas R. Kuodis yra teigęs, kad vyrų ir moterų atlyginimus reikėtų lyginti tame pačiame sektoriuje ir tose pačiose pareigose – tokiu atveju skirtumas paprastai esą priartėja prie statistinės paklaidos ribų.

Kitaip tariant, jo vertinimu, vienodą darbą dirbančių vyrų ir moterų atlygio skirtumas beveik išnyksta. R. Kuodis taip pat pažymėjo, kad mažesnes pajamas gali atsverti motinystės laimė, o vaikų atsisakymas dėl karjeros vėliau gali atnešti nusivylimą. Tačiau pajamų statistika laimės neparodo – ji atskleidžia, kuriam iš tėvų po vaiko gimimo tenka didesnė finansinė našta.

Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto ekonomistas dr. Nerijus Černiauskas analizavo, kaip keičiasi to paties žmogaus darbo pajamos iki pirmojo vaiko gimimo ir po jo.

Ekonomisto teigimu, jo tyrimas vertina individualių pajamų pokytį, nepriklausomai nuo sektoriaus ar pareigų. Rezultatai rodo, kad moterų pajamos krinta, o vyrų – ne, todėl pats vaiko gimimas turi atskirą poveikį, kurio nepaaiškina vien sektoriaus kontrolė.

Pirmais metais darbo pajamos krinta maždaug perpus

2023 metais paskelbtame N. Černiausko tyrime nagrinėti 2012–2017 metų Lietuvos, Latvijos ir Estijos duomenys. Todėl išvados apima visas tris Baltijos valstybes, o ne tik Lietuvą.

Tyrimo duomenimis, pirmą kartą susilaukusios vaiko moterys Baltijos šalyse pirmaisiais metais netenka maždaug pusės darbo pajamų. Antraisiais metais jos būna maždaug 20–33 proc. mažesnės nei iki pirmojo vaiko gimimo. Tuo metu vyrų darbo pajamos iš esmės nekinta, tad skirtumas tarp vyrų ir moterų didėja.

Šiuo atveju darbo pajamos apima atlyginimą ir pajamas iš savarankiškos veiklos. Tai nereiškia, kad perpus mažėja visas šeimos biudžetas.

N. Černiauskas nurodė, kad ryškiausias moterų pajamų kritimas fiksuojamas vaiko priežiūros laikotarpiu. Pirmaisiais ir antraisiais metais po gimdymo moterys reikšmingai sumažina dirbtų valandų skaičių, o vyrų darbo laikas beveik nesikeičia.

Nors tyrimui naudoti ne naujausi duomenys, ekonomisto vertinimu, po COVID-19 pandemijos ši tendencija neturėjo iš esmės pasikeisti, nes tokie visuomenės pokyčiai vyksta lėtai. Vis dėlto imtis buvo nedidelė, o tyrimas leidžia įvertinti tik pirmuosius dvejus metus po vaiko gimimo. Todėl jis neatsako, kas konkrečiai Lietuvoje vyksta praėjus 5 ar 10 metų.

Vienodų pareigų palyginimo nepakanka

N. Černiauskas sutinka, kad lyginant tose pačiose pareigose ir tame pačiame sektoriuje dirbančius vyrus bei moteris atlygio skirtumas sumažėja. Tačiau, anot jo, nėra pagrindo teigti, kad jis išnyksta visiškai.

Ekonomistas pabrėžė ir kitą klausimą: kodėl moterys dažniau atsiduria mažiau apmokamuose sektoriuose bei pareigose. Tyrimai rodo, kad jos dažniau renkasi darbą, kurį lengviau suderinti su vaiko priežiūra, o tokios darbo vietos paprastai yra prasčiau apmokamos.

Be to, ilgesnė pertrauka nuo darbo gali lemti dalies profesinių įgūdžių praradimą, todėl vėliau gali būti sunkiau siekti aukštesnių pareigų.

Atotrūkis gali likti ir sugrįžus į darbą

Nors konkretus Baltijos šalių tyrimas neapima trečių ir vėlesnių metų, kitų Europos valstybių patirtis leidžia numanyti ilgalaikę kryptį. Pavyzdžiui, Danijoje moterų darbo pajamos net ir praėjus 10 metų nuo vaiko gimimo buvo maždaug 20 proc. mažesnės nei vyrų.

N. Černiausko vertinimu, Baltijos šalyse ilgalaikės tendencijos taip pat gali būti panašios – dalis pajamų kritimo gali išlikti ir grįžus į darbą.

Vis dėlto Danijos pavyzdys nereiškia, kad Lietuvoje po 10 metų skirtumas sudaro tuos pačius 20 proc. N. Černiausko tyrimas to neparodo, tačiau leidžia manyti, kad vien sugrįžimo į darbą gali nepakakti pajamų atotrūkiui panaikinti.

Per dvejus metus galima sukaupti 1,19 pensijos taško mažiau

Mažesnės pajamos reikšmingos ne tik tuo metu, kai prižiūrimas vaikas. Nuo jų priklauso ir būsimos pensijos dydis.

Čia svarbu atskirti stažą nuo pensijos taškų. Stažas rodo, kiek laiko žmogus buvo draudžiamas, o pensijos taškai priklauso nuo sumos, nuo kurios mokėtos įmokos. Todėl stažas gali nesumažėti, tačiau per tą patį laiką gali būti sukaupta mažiau taškų.

Pensijos taškas nėra konkreti žmogaus sąskaitoje laikoma pinigų suma. Nuo sukauptų taškų priklauso individualioji pensijos dalis. Jei žmogus visus metus gauna vidutinį atlyginimą ir nuo jo moka įmokas, jis per metus sukaupia vieną tašką. Nuo mažesnių pajamų sukaupiama tik dalis taško.

„Sodra“ pateikė pavyzdį, kai iki vaiko priežiūros atostogų žmogus uždirbo 2 312,15 euro prieš mokesčius per mėnesį. Tai 2026 metų vidutinis atlyginimas, kurį institucija naudoja pensijos taškams apskaičiuoti. Daroma prielaida, kad pagal tokias pajamas apskaičiuojama ir išmoka, o kitų pajamų žmogus negauna. Toliau dirbdamas už tokį atlyginimą jis per metus sukauptų vieną pensijos tašką.

Kompensuojamasis uždarbis yra pagal ankstesnes pajamas apskaičiuojamas dydis, pagal kurį nustatoma vaiko priežiūros išmoka.

Pasirinkus išmoką iki vaikui sukaks 18 mėnesių, per tokį laikotarpį dirbantis žmogus sukauptų apie 1,5 apskaitos vieneto. Jei jis du mėnesius gautų 78 proc., o likusius 16 mėnesių – 60 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio vaiko priežiūros išmoką, būtų sukaupta apie 0,93 apskaitos vieneto.

Skirtumas sudarytų 0,57 taško, arba maždaug 38 proc. mažiau, nei būtų sukaupta toliau dirbant už vidutinį atlyginimą.

Pasirinkus išmoką iki vaikui sueis 24 mėnesiai, per 24 darbo mėnesius būtų sukaupti maždaug 2 apskaitos vienetai. Tačiau gavus du mėnesius 78 proc., dar 10 mėnesių 45 proc. ir likusius 12 mėnesių 30 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoką, būtų sukaupta apie 0,81 apskaitos vieneto.

Tokiu atveju skirtumas siektų 1,19 taško – tai būtų maždaug 60 proc. mažiau nei dirbant. Nors išmoka mokama šešiais mėnesiais ilgiau, sukaupiama net 0,12 taško mažiau nei pasirinkus 18 mėnesių laikotarpį. Taip yra todėl, kad ilgesniu laikotarpiu didžiąją jo dalį mokama mažesnė išmoka, o antraisiais metais ji tesiekia 30 proc. kompensuojamojo uždarbio.

Šis pavyzdys nėra vienodas visiems. Tikrasis rezultatas priklauso nuo ankstesnių pajamų, išmokos pradžios, kito iš tėvų naudojamų neperleidžiamų mėnesių ir tuo metu gaunamų darbo pajamų.

„Sodra“ pabrėžė, kad būsimos pensijos dydžio pagal dabartinę apskaitos vieneto vertę apskaičiuoti neįmanoma. Tačiau pagrindinė taisyklė išlieka tokia pati: daugiau sukauptų apskaitos vienetų reiškia didesnę individualiąją pensijos dalį.

Todėl 1,19 taško nėra 1,19 euro – kiek konkrečiai eurais dėl to sumažėtų pensija, šiuo metu pasakyti negalima.

Vyrų vidutinė pensija jau dabar didesnė daugiau nei 100 eurų

„Sodros“ taisyklės vienodos abiem tėvams: jei vaiko priežiūros išmoką gauna tėtis, pensijos taškai jam skaičiuojami taip pat kaip mamai. Tačiau N. Černiausko tyrimas rodo, kad po vaiko gimimo dažniau sumažėja moterų darbo laikas ir pajamos, o vyrų darbo laikas beveik nekinta. Dėl to mažesnio pensijos taškų skaičiaus rizika dažniau tenka moterims.

„Sodros“ 2026 metų gegužės duomenimis, vidutinė vyrų senatvės pensija buvo 809,46 euro, o moterų – 709,13 euro. Vyrų vidutinė senatvės pensija buvo 100,33 euro, arba 14,1 proc., didesnė.

Tačiau viso šio skirtumo negalima priskirti vien vaikų priežiūrai. Pensijos dydį lemia visa darbo istorija, sukauptas stažas ir sumokėtos įmokos. Be to, atotrūkis mažėja: 2016 metais vyrų vidutinė pensija buvo 22,1 proc. didesnė nei moterų, o 2026 metų gegužę skirtumas siekė 14,1 proc. Tarp naujai skiriamų senatvės pensijų jis sudaro apie 6 proc.

Vis dėlto vyresnio amžiaus moterų skurdo rizika tebėra gerokai didesnė. „Eurostat“ duomenimis, 2024 metais 65 metų ir vyresnių moterų skurdo rizika Lietuvoje buvo 13,3 procentinio punkto didesnė nei tokio pat amžiaus vyrų. Tai buvo vienas didžiausių skirtumų visoje ES.

N. Černiauskas atkreipė dėmesį, kad problema ypač paaštrėja moteriai senatvėje likus vienai, nes tuomet pajamų praradimų nebegalima kompensuoti partnerio didesne pensija.

Siūlo spręsti ne tik pasekmes

Dabartiniai pensininkai savo darbo istorijos pakeisti nebegali. Todėl N. Černiauskas siūlo sparčiau didinti bazinę pensijos dalį, kuri mažintų nelygybę ir padėtų žmonėms nepriklausomai nuo jų darbo istorijos. Jis taip pat siūlo užtikrinti pakankamas našlių pensijas, kad vienam likusio žmogaus pajamos staiga nesmuktų.

Vis dėlto tokios priemonės mažintų pasekmes, bet nepašalintų priežasties. Ekonomisto teigimu, ateityje už vaiko priežiūrą mažesnėmis pajamomis ir mažesne pensija neturėtų mokėti tik vienas iš tėvų.

Jo vertinimu, ilgalaikėje perspektyvoje būtina mažinti pačią pajamų skirtumų priežastį: šeimoms turėtų būti paprasčiau ir labiau skatinama po lygiai dalytis vaiko priežiūros laikotarpiu. Tuomet nei vieno iš tėvų pajamos pernelyg nenukentėtų, o vaikai daugiau dėmesio gautų iš abiejų tėvų. N. Černiauskas tai įvardijo kaip veiksmingiausią būdą mažinti pajamų atotrūkį ir jo poveikį būsimoms pensijoms.