Vandens sąskaitos kai kur šoktelėjo dramatiškai: Pakruojo šeimai – daugiau kaip 75 eurai per metus

Nuo rugsėjo daliai šalies gyventojų pasikeitė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įkainiai. Vienuose miestuose šis pokytis sąskaitose beveik nepastebimas, tačiau kitur už tą patį suvartotą kiekį per metus gali tekti pakloti gerokai daugiau.

Tv3.lt palygino aštuoniuose miestuose taikomas kainas ir apskaičiavo, kiek per mėnesį už paslaugas mokėtų vienas asmuo, pora bei keturių žmonių šeima.

Vertinta situacija, kai gyventojai įsikūrę daugiabučio bute, naudojasi vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis bei turi vieną vandens skaitiklį. Į galutinę kainą įtrauktas ne tik suvartoto kubinio metro įkainis, bet ir fiksuotas mokestis už apskaitos prietaiso priežiūrą bei klientų aptarnavimą. Šioms sumoms taikomas 21 proc. PVM.

Fiksuotas mokestis nuo suvartoto vandens kiekio nepriklauso. Dėl to daug suvartojantiems klientams didesnę sąskaitos dalį lemia kubinio metro kaina, o mažiau vandens naudojantiems žmonėms santykinai daugiau reikšmės turi pastovioji dedamoji.

Palyginimui pasirinkti 2, 4 ir 8 kubiniai metrai

Skaičiavimuose numatyta, kad vienas žmogus per mėnesį sunaudoja 2 kubinius metrus vandens, pora – 4, o keturių asmenų šeima – 8 kubinius metrus. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pažymi, kad vertina viso namų ūkio, o ne vieno asmens vidutinį vandens suvartojimą.

VERT duomenimis, priklausomai nuo tiekėjo, vidutinis vieno vartotojo per mėnesį sunaudojamas kiekis šiuo metu svyruoja nuo 2,54 iki 8,42 kubinių metrų.

2025 metais vienas „Vilniaus vandenų“ klientas vidutiniškai sunaudojo 6,39 kubinio metro, „Kauno vandenų“ klientas – 6 kubinius metrus, o „Klaipėdos vandens“ klientas – 5,77 kubinio metro per mėnesį.

Bendro visai Lietuvai tinkančio suvartojimo vidurkio nėra, todėl 2, 4 ir 8 kubinių metrų kiekiai pasirinkti tik tam, kad būtų galima palyginti vienodo vandens kiekio kainą skirtingose vietovėse.

Skirtumas tarp Vilniaus ir Pakruojo – beveik 29 eurai per mėnesį

Rugsėjį kainos pasikeitė keturiuose iš aštuonių lygintų miestų. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose jos liko tokios pačios, tačiau šie miestai įtraukti siekiant parodyti skirtingų savivaldybių kainų skirtumus.

Skaičiavimai atlikti pagal oficialius tiekėjų įkainius, galiojusius 2026 metų rugsėjį.

Didžiausia atskirtis matoma tarp Vilniaus ir Pakruojo. Keturių asmenų šeima, per mėnesį sunaudojanti 8 kubinius metrus, Vilniuje mokėtų 20,23 euro, o Pakruojyje – 49,10 euro.

Taigi Pakruojyje už tokį patį kiekį vandens ir nuotekų tvarkymą šeimos sąskaita būtų 28,87 euro didesnė per mėnesį. Jei suvartojimas nesikeistų, metinis skirtumas viršytų 346 eurus.

Ryškus skirtumas tenka ir vienam gyventojui: už 2 kubinius metrus Pakruojyje reikėtų mokėti 13,46 euro, o Vilniuje – 5,57 euro. Nors vandens kiekis toks pat, Pakruojyje mokestis būtų daugiau nei du kartus didesnis.

Vis dėlto vien kainų palyginimas neleidžia spręsti, kad vienas tiekėjas dirba geriau ar blogiau už kitą.

Kodėl tarifai perskaičiuojami nevienodu metu?

Nuo rugsėjo 1 dienos nauji tarifai pradėti taikyti „Aukštaitijos vandenų“, „Pakruojo vandentiekio“, „Palangos vandenų“ ir „Telšių vandenų“ klientams.

VERT nurodo, kad šios keturios bendrovės kartu aptarnauja maždaug 130 tūkst. klientų. Kiekvieno tiekėjo kainos perskaičiuojamos atskirai, įvertinus jo išlaidas, investicijas ir aptarnaujamų klientų skaičių.

VERT paaiškino, kad tarifai paprastai perskaičiuojami kartą per metus, kai tiekėjas pateikia atitinkamą prašymą. Todėl nauji įkainiai gali įsigalioti bet kurį mėnesį – tai priklauso nuo prašymo pateikimo laiko.

Didžiausias kubinio metro kainos pokytis fiksuotas Pakruojyje – kaina be PVM padidėjo 65 centais. Palangoje ji augo 36 centais, Panevėžyje – 15 centų, o Telšiuose – 2 centais. Vis dėlto vien šis rodiklis neparodo, kaip per metus pasikeis galutinė gyventojų sąskaita.

Pakruojo šeimai sąskaita per metus padidėtų 75,50 euro

Vertinant visą mokėtiną sumą, buvo įskaičiuota kubinio metro kaina, pastovus mėnesinis mokestis ir PVM. Palygintos oficialios kainos, galiojusios iki 2026 metų rugpjūčio 31 dienos ir nuo rugsėjo 1 dienos, darant prielaidą, kad vandens suvartojimas kiekvieną mėnesį išlieka toks pats.

Galutinės sąskaitos gali keliais centais skirtis dėl sumų apvalinimo.

Didžiausias pabrangimas tenka Pakruojo gyventojams. Keturių asmenų šeimos mėnesio mokestis padidėtų nuo 42,81 euro iki 49,10 euro. Tai reiškia apie 6,29 euro didesnes išlaidas per mėnesį ir 75,50 euro per metus.

Porai metinės išlaidos padidėtų 37,75 euro, o vienam žmogui – 18,88 euro. Palangoje keturių žmonių šeima per metus mokėtų 41,82 euro daugiau, Panevėžyje – 17,42 euro daugiau.

Telšiuose brango kubinis metras, bet mažiau vartojantys gali sutaupyti

Telšiuose vieno kubinio metro kaina be PVM pakilo 2 centais. Tačiau fiksuotas mėnesio mokestis už skaitiklio priežiūrą ir klientų aptarnavimą sumažėjo nuo 0,96 iki 0,87 euro be PVM.

Maždaug 4,5 kubinio metro per mėnesį yra riba, nuo kurios pabrangusio kubinio metro įtaka tampa didesnė už sumažėjusio pastovaus mokesčio naudą. Sunaudojant mažiau, mažesnė fiksuota suma kompensuoja kainos kilimą, o suvartojant daugiau – jau nebe.

Vienas žmogus, per mėnesį sunaudojantis 2 kubinius metrus, Telšiuose per metus mokėtų apie 73 centais mažiau. Pora, suvartojanti 4 kubinius metrus, sutaupytų maždaug 15 centų. Tuo metu keturių asmenų šeimai, per mėnesį sunaudojančiai 8 kubinius metrus, metinė sąskaita padidėtų 1,02 euro.

Investicijos ir mažesnis parduodamo vandens kiekis daro įtaką kainoms

Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Eimantas Kirkliauskas pabrėžė, kad vien kainos pokytis neatskleidžia visos konkretaus tiekėjo situacijos. Vertinant tarifą svarbu atsižvelgti į atliktus darbus ir pasikeitusias sąnaudas.

Anot E. Kirkliausko, didesnės investicijos labiau veikia kainą, mažesnės – mažiau, tačiau eksploatuojamos infrastruktūros atnaujinimas yra būtinas.

Pakruojo atveju VERT kaip pagrindinę kainos augimo priežastį nurodė įgyvendintas investicijas, skirtas užtikrinti paslaugų kokybę ir prieinamumą. Bendrovė investavo į vandentiekio tinklus ir įrenginius, o dalis su tuo susijusių išlaidų įtraukta į tarifą.

Palangoje 36 centų augimą lėmė investicijos, didesni darbuotojų atlyginimai ir kitos paslaugoms būtinos išlaidos. Panevėžyje kainą 15 centų didino mažesnis parduodamo vandens kiekis, investicijų grąža, darbuotojų atlygis bei kitos sąnaudos. Kai parduodama mažiau vandens, tos pačios išlaidos paskirstomos mažesniam kubinių metrų kiekiui.

Telšiuose darbuotojų išlaidos kubinio metro kainą didino 20 centų, tačiau kitų išlaidų sumažėjimas ją mažino 18 centų. Galutinis pokytis siekė 2 centus.

Mažesniuose regionuose infrastruktūros kaštai pasidalija mažesniam klientų skaičiui

Viena svarbiausių skirtingų kainų priežasčių yra žmonių, besinaudojančių tais pačiais tinklais ir įrenginiais, skaičius. Didmiesčiuose infrastruktūros priežiūros sąnaudos paskirstomos daugeliui klientų, o mažesniuose miestuose ar kaimiškose vietovėse vienam vartotojui gali tekti didesnė jų dalis.

Vamzdynus būtina tikrinti ir remontuoti nepriklausomai nuo to, ar jais naudojasi 100 šeimų, ar tik 5. Tačiau pirmuoju atveju išlaidos dalijamos šimtui šeimų, o antruoju – tik penkioms.

E. Kirkliauskas atkreipė dėmesį, kad gyventojai iš regionų persikelia į didmiesčius, kaimai ir gyvenvietės tuštėja, tačiau regionų vandens tiekėjai vis tiek privalo teikti paslaugas visiems, įskaitant vietoves, kuriose lieka vos keli vartotojai.

Kainą lemia ne tik klientų skaičius. Svarbu ir prižiūrimų vamzdynų ilgis bei būklė, parduodamo vandens kiekis, vandenviečių bei nuotekų valymo įrenginių skaičius, taip pat vykdomos investicijos.

Asociacijos duomenimis, jai priklausančios 51 vandens tiekimo bendrovės prižiūri iš viso 1529 vandenvietes ir 747 sistemas, skirtas buitinėms nuotekoms surinkti bei išvalyti.

Vidutiniškai viena bendrovė aptarnauja apie 30 miestų, miestelių ir kaimų, o kai kurioms tenka rūpintis maždaug 50 gyvenviečių. Todėl tiekėjams dažnai reikia išlaikyti infrastruktūrą ne vienoje, o dešimtyse skirtingų vietovių.

Dėl šios priežasties didesnė sąskaita savaime nereiškia, kad tiekėjas dirba neefektyviai – būtina įvertinti klientų skaičių ir prižiūrimų tinklų mastą.

Į sąskaitą įtraukiama ne vien vandens gavyba

Vandens paslaugų kainą sudaro daugiau nei iš čiaupo sunaudotas vanduo. E. Kirkliauskas nurodė, kad į ją įskaičiuojama vandens gavyba, jo gerinimas, tiekimas vamzdynais gyventojams ir įmonėms, nuotekų surinkimas, transportavimas tinklais ir siurblinėmis, valymas bei susidariusio dumblo sutvarkymas.

Dumblas yra nuotekų valymo metu atsirandančios atliekos, kurias taip pat būtina tvarkyti.

Bendrovėms tenka mokėti atlyginimus darbuotojams, pirkti elektrą ir degalus, remontuoti tinklus, įsigyti medžiagų bei sumokėti valstybei gamtos išteklių ir taršos mokesčius.

Įstatyme numatyta 4 proc. pajamų riba

VERT, tvirtindama naujus tarifus, turi įvertinti, ar paslaugos gyventojams išlieka įperkamos. Įstatyme nustatyta, kad už šias paslaugas mokama suma negali viršyti 4 proc. vidutinių mėnesio šeimos pajamų.

Ši riba netaikoma kiekvienai konkrečiai šeimai individualiai, nes ji apskaičiuojama pagal vidutines, o ne konkretaus namų ūkio pajamas.

VERT teigimu, šiuo metu nė vieno geriamojo vandens tiekėjo vartotojų mokama suma neviršija 4 proc. vidutinių mėnesio šeimos pajamų ribos. Atskirų tiekėjų atveju ši dalis svyruoja nuo 0,47 proc. iki 2,2 proc.

Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos skaičiavimu, jos narių klientai vandeniui ir nuotekų tvarkymui vidutiniškai skiria apie 1,15 proc. šeimos mėnesio pajamų. Vis dėlto mažesnes pajamas gaunančioms šeimoms ši sąskaita gali sudaryti gerokai didesnę pajamų dalį, todėl net kelių eurų pabrangimas joms gali būti ypač juntamas.

Dar 15 kainų projektų laukia VERT sprendimų

Rugsėjo pokyčiai nėra paskutiniai. Nauji „Trakų vandenų“ tarifai jau patvirtinti ir turėtų įsigalioti lapkritį.

VERT taip pat nagrinėja 15 tiekėjų pateiktų kainų projektų. Tarp jų yra Biržų, Raseinių, Tauragės, Rokiškio, Kaišiadorių, Joniškio, Skuodo, Pasvalio, Molėtų ir Jurbarko vandens tiekėjai.

Pavyzdžiui, „Biržų vandenys“ siūlo vieno kubinio metro kainą kelti 0,75 euro, arba 17,6 proc., tačiau tai kol kas yra tik siūlomas pakeitimas.

Tad žinia apie 2 ar 65 centais pakilusią kubinio metro kainą dar neatskleidžia, kiek realiai pasikeis konkretaus žmogaus išlaidos. Galutinę sąskaitą lemia suvartoto vandens kiekis, kubinio metro tarifas, pastovus mėnesinis mokestis ir PVM.

Dėl to Telšiuose vienas gyventojas per metus gali sumokėti 73 centais mažiau, o Pakruojyje keturių asmenų šeimos išlaidos gali išaugti 75,50 euro.