Vilniaus rytai virsta spūsčių spąstais: viena priežastis lemia didžiausią chaosą

Vilnietė Kristina, auginanti tris vaikus, su šeima namus palieka dar iki 7 valandos ryto, kad spėtų pasiekti mokyklas ir darželį. Nors ugdymo įstaigos yra gretimuose miesto rajonuose, visa kelionė užtrunka ilgiau nei valandą. Išvykus vos penkiomis minutėmis vėliau, vaikai į pamokas gali pavėluoti net 20 minučių.

Tokios rytinės kelionės tęsiasi ir praėjus daugiau nei mėnesiui nuo mokslo metų pradžios. VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakulteto ekspertas Raimundas Junevičius pabrėžia, kad spūstis sukelia ne tik automobilių gausa. Esminė problema – daugybė žmonių į darbus, mokyklas ir darželius išvyksta beveik tuo pačiu metu.

Kelių minučių delsimas gali sugriauti visą planą

Kristina teigia, kad rytus tenka planuoti itin tiksliai, nes vaikus reikia pristatyti į tris skirtingas ugdymo įstaigas. Net trumpas užtrukimas vienoje maršruto vietoje gali išderinti visą kelionę.

Pasak jos, nors įstaigas skiria vos keli kilometrai, šeimos planus beveik kiekvieną rytą koreguoja transporto spūstys. Užtenka keliomis minutėmis ilgiau užtrukti vienoje vietoje, kad visas maršrutas sugriūtų ir padidėtų stresas.

R. Junevičius pažymi, kad prasidėjus mokslo metams su tokiomis situacijomis susiduria daug šeimų. Dalis jų gyvena priemiesčiuose, tačiau vaikus veža į mieste esančias mokyklas bei darželius. Kadangi ne visiems pavyksta rasti ugdymo įstaigą šalia namų, rytinis kelias dažnai driekiasi per kelis rajonus.

Eksperto teigimu, mokslo metų pradžia eismą sutrikdo ne dėl staiga išaugusio eismo dalyvių skaičiaus, bet todėl, kad didelė jų dalis į gatves išvažiuoja vienu metu. Vilniuje ypač ryškus judėjimas iš priemiesčių į miesto centrą ir kitus rajonus, kai šeimos automobiliais veža vaikus į ugdymo įstaigas.

Šiemet eismo situaciją dar labiau komplikuoja sostinėje vykstantys gatvių remonto ir rekonstrukcijos darbai.

Automobiliu į mokyklą atvyksta daugiau nei trečdalis mokinių

2025 metų rudenį atlikta nacionalinė mokinių judumo apklausa „Rankos aukštyn“ rodo, kad vaikų vežimas į ugdymo įstaigas sudaro reikšmingą kasdienių kelionių dalį.

Higienos instituto parengtoje apklausoje dalyvavo daugiau kaip 8 tūkst. 5–12 klasių mokinių. Duomenys atskleidė, kad 37 proc. mokinių į mokyklą atvežami automobiliais, 32 proc. eina pėsčiomis, o 18,5 proc. renkasi viešąjį transportą.

Vien geresnio vairuotojų elgesio nepakanka

Pasak R. Junevičiaus, prie spūsčių prisideda ir pačių vairuotojų veiksmai. Bendrą srautą gali lėtinti naudojimasis telefonu, neatidumas bei mėginimai bet kokia kaina persirikiuoti į greičiau judančią juostą.

Ekspertas atkreipia dėmesį, kad eisme svarbu galvoti ne vien apie save, bet ir apie bendrą situaciją. Sklandesnį judėjimą lemia gebėjimas įleisti iš šalutinio kelio atvažiuojančius automobilius, saugaus atstumo laikymasis ir tolygus važiavimas.

Vis dėlto R. Junevičius mano, kad vien atsakingesnių vairuotojų sprendimų nepakaks. Norint mažinti automobilių srautus, būtina gerinti viešojo transporto ryšius ir pasiūlyti patogesnes alternatyvas gyventojams.

Jo vertinimu, autobusų ir troleibusų galimybės jau pasiekė ribą, todėl reikėtų svarstyti tokias transporto rūšis, kurios vienu metu galėtų vežti daugiau žmonių ir leistų greičiau įveikti atstumus. Ekspertas pabrėžia, kad žmonėms ypač svarbi kelionės trukmė, todėl greitas ir patogus viešasis transportas daliai vairuotojų galėtų tapti realia automobilio alternatyva.

Kaip vieną iš galimų sprendimų jis įvardija atskiromis trasomis judantį bėginį transportą. Toks transportas galėtų pervežti daugiau keleivių ir būtų mažiau priklausomas nuo automobilių spūsčių.

Tačiau vieno sprendimo, tinkančio visiems gyventojams, nėra. Vieniems patogu eiti pėsčiomis ar naudotis viešuoju transportu, o šeimoms, kurios kasdien turi aplankyti kelias skirtingas ugdymo įstaigas, automobilis dažnai išlieka praktiškiausiu pasirinkimu.

Rudenį eismo įvykių padaugėja maždaug penktadaliu

Draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ duomenimis, rudenį, išaugus automobilių srautams ir pablogėjus matomumui, eismo įvykių skaičius padidėja maždaug penktadaliu.

Bendrovės Žalų departamento vadovas Mindaugas Balinskas nurodo, kad daugeliu tokių atvejų žmonės nenukenčia, tačiau net ir nedideli susidūrimai vairuotojams sukelia papildomų rūpesčių ir streso.

Jo teigimu, didelė dalis įvykių būna techniniai, tačiau vairuotojai po jų neretai sutrinka ir nežino, kaip elgtis bei kur kreiptis.

M. Balinskas pataria prieš išvykstant įvertinti eismo sąlygas, kelionei skirti daugiau laiko ir vengti skubėjimo. Draudikai taip pat rekomenduoja iš anksto susipažinti su eismo įvykio deklaravimo tvarka bei turėti draudimo bendrovės kontaktus.

Vis dėlto rytinių Vilniaus spūsčių klausimas neapsiriboja vien individualiais vairuotojų sprendimais. Kol daug šeimų vaikus į mokyklas ir darželius veš automobiliais, o darbo bei pamokų pradžia daugeliui sutaps, rytinis eismas išliks intensyvus. R. Junevičiaus vertinimu, ilgalaikiai pokyčiai įmanomi tik gerinant susisiekimą ir sudarant daugiau galimybių kasdienėms kelionėms rinktis ne automobilį.