10 metų apleistas namelis virto išbandymu: Lina pati ėmėsi darbų, kurių anksčiau nemokėjo

Vilnietė Lina svajojo apie ramų kampelį netoli Vilniaus, kuriame galėtų atsitraukti nuo miesto tempo, ilsėtis terasoje ir mėgautis gamta. Tačiau 2024 metų rudenį įsigytas dešimtmetį apleistas sodo namelis greitai parodė, kad paprastu kosmetiniu remontu čia neapsiribos.

Iš pradžių moteris tikėjosi padažyti sienas, susitvarkyti aplinką ir nupjauti žolę. Ji įsivaizdavo terasą, veją ir poilsį šezlonge su kokteiliu. Namelį rinkosi netoli Vilniaus, kad galėtų dažnai atvažiuoti, nors tai reiškė didesnę kainą už panašų objektą.

Vis dėlto pastato būklė buvo prasta. Lina pasakoja, kad į namelį dešimt metų niekas nebuvo įkėlęs kojos. Netrukus po pirkimo rūsyje sprogo vamzdžiai, nes anksčiau iš sistemos nebuvo išleidžiamas vanduo.

Meistrų darbai paskatino viską daryti pačiai

Iš pradžių Lina renovacijos darbų pati planuoti neketino – manė samdysianti brigadą, kuri viską sutvarkys. Tačiau susidūrusi su, jos vertinimu, nekokybiškai atliekamais paprastais darbais ir neadekvačiomis kainomis, nusprendė didžiąją dalį atnaujinimo imtis pati.

Pradžia nebuvo lengva. Didelis kiekis darbų kėlė ir baimę, ir paniką, tačiau Lina atrado sau paprastą būdą pajudėti pirmyn – pradėti nuo šluotos. Ji yra skaičiusi apie moterį, įsigijusią didelį pastatą ir patarusią pirmiausia imtis būtent šio įrankio. Linai tvarkymasis tapo savotiška darbo terapija, padedančia susidėlioti tolesnius veiksmus.

Kaskart atvykusi į namelį ji planuoja, ką tą dieną gali nuveikti. Anot jos, vienas darbas veda prie kito, todėl svarbiausia nepasimesti.

Dabar Lina jau pati atnaujino sienas, sutvarkė išorę ir langus. Jie buvo supuvę, o namelis buvo pažeistas ir iš vidaus, ir iš išorės. Moteris išardė vidaus apdailą, o dalį senų vidinių medinių lentų panaudojo pastato išorės renovacijai.

Buvo ir kritimų, ir traumų

Daugelį darbų Lina atliko pirmą kartą, todėl ne viskas pavykdavo iš karto. Ji juokauja, kad kai kuriems rezultatams pasiekti jai gali prireikti ir dvidešimties bandymų, tačiau tai nesumažina noro tęsti.

Vis dėlto daliai darbų vien jos jėgų nepakanka. Pagalbos prireikė montuojant didelį naują langą, keliant betono stalviršį ant pačios pagaminto lauko baro, taip pat statant pavėsinę bei malkinę.

Renovacija neapsiėjo be sužalojimų: Lina susižeidė nugarą, kelis kartus nukrito nuo laiptų, o pirštai ne kartą nukentėjo nuo plaktuko.

Tačiau šalia namelio ji rado draugiškus kaimynus. Kaimynas padeda pakeisti įrankių antgalius, apgeni medžius ir paskolina kopėčias, o jo žmona Liną vaišina savo daržo pomidorais, agurkais bei cukinijomis. Todėl moteris net svarsto, ar ateityje jai apskritai reikės pačiai auginti daržoves.

Vienu sėkmingiausių savo projektų Lina vadina pačios sumūrytą lauko barą. Būtent nuo šio darbo ji pradėjo savo „Instagram“ paskyrą, kurioje dalijasi namelio renovacijos eiga, pokyčiais ir sukaupta patirtimi.

Anot Linos, svarbiausia nebijoti pradėti. Jei nežinai, kaip atlikti darbą, verta bandyti tol, kol pavyks, net jei tam reikia daugiau bandymų nei kitiems.

Iki galutinio rezultato – dar ne vienas etapas

Lina jau pradėjo antrą namelio atnaujinimo sezoną. Nors iš pradžių tikėjosi susitvarkyti gerokai greičiau, dabar supranta, kad tokios apimties projektui reikia daug laiko.

Pagrindinio namelio išorė jau sutvarkyta, o langų darbai beveik baigti. Tačiau dar reikės atnaujinti vidų, sutvarkyti židinį ir įrengti sanitarinį mazgą. Vėliau laukia priestato, kuriame anksčiau veikė pirtis ir buvo du kambariukai, darbai.

Priestatas jau išgriautas ir jame likusi tuščia erdvė. Lina planuoja ten įrengti sanitarinį mazgą, poilsio kambarį ir židinį, taip pat visiškai apšiltinti patalpas, kad nameliu būtų galima naudotis žiemą.

Moteris tikisi šį sezoną baigti pagrindinio namelio darbus, o kitą sezoną užbaigti visą projektą. Vis dėlto tikslios pabaigos datos ji neįvardija, nes daug darbų priklauso nuo anksčiau atliktų etapų.

Nepaisydama nesėkmių, Lina sako labiausiai vertinanti patį procesą. Jos teigimu, džiugina ne vien galutinis rezultatas, bet ir galimybė po sudėtingo darbo pamatyti savo pastangų vaisių.