Elektros kaina Lietuvoje beveik padvigubėjo: kas per savaitę ją pakėlė iki 159 eurų

Praėjusią savaitę Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros energijos kaina šoktelėjo 97 proc. Tokį augimą lėmė smarkiai kritusi vėjo elektrinių gamyba, pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.

Spalio 12–18 dienomis „Nord Pool“ ir „Epex Spot“ biržų Lietuvos kainų zonoje vidutinė savaitės elektros kaina pakilo nuo 80 iki 159 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje ji buvo tokia pati, o Estijoje siekė 120 eurų už MWh.

„Litgrid“ Rinkos analitikos skyriaus vadovo Deivido Šikšnio teigimu, elektros kainos Baltijos šalyse reikšmingai didėjo pirmiausia dėl daugiau nei perpus regione smukusios vėjo elektrinių gamybos. Dėl to vietos generacija Lietuvoje sumažėjo trečdaliu, o importo poreikis išaugo 66 proc. Kainai Lietuvoje taip pat didelę įtaką turėjo aukštos kainos kaimyninėse rinkose.

Per savaitę elektros poreikis Lietuvoje padidėjo 4 proc. ir pasiekė 275 gigavatvalandes (GWh). Šalies elektrinės patenkino 59 proc. viso poreikio. Lietuvoje iš viso pagaminta 163 GWh elektros energijos – 32 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai generacija sudarė 240 GWh.

Nors vėjo elektrinių gamyba smuko 51 proc. iki 81 GWh, jos išliko didžiausiu elektros gamybos šaltiniu šalyje. Saulės elektrinės pagamino 31 GWh, arba 11 proc. mažiau nei prieš savaitę. Hidroelektrinių gamyba siekė 15 GWh, šiluminių jėgainių – 21 GWh, kitų elektrinių – 14 GWh.

Vėjo elektrinės sudarė 50 proc. visos Lietuvoje pagamintos elektros energijos, saulės elektrinės – 19 proc., hidroelektrinės – 10 proc., šiluminės jėgainės – 13 proc., o kitos elektrinės – 8 proc.

Bendras elektros importas per savaitę padidėjo 66 proc. iki 139 GWh. Iš Švedijos importuota 58 proc. šio kiekio, iš Latvijos – 39 proc., iš Lenkijos – 3 proc.

Elektros eksportas iš Lietuvos tuo pat metu sumažėjo 58 proc. ir sudarė 26 GWh. Į Lenkiją nukreipta 85 proc. eksportuotos elektros, į Švediją – 8 proc., į Latviją – likę 7 proc.

„LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudotas 69 proc. Lenkijos kryptimi ir 18 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ jungties pralaidumo išnaudojimas sudarė 2 proc. Švedijos kryptimi bei 69 proc. Lietuvos kryptimi.