200 tūkst. eurų už ramybę: lietuviai supirkinėja sklypus, kad išvengtų kaimynų

Prabangaus nekilnojamojo turto rinkoje vis dažniau vartojama sąvoka „landmaxxing“ – taip vadinamas gretimų sklypų ar šalia esančių namų įsigijimas, siekiant juos sujungti į vieną didelę valdą. Apie šią tendenciją, remdamasis prabangaus būsto rinkos apžvalga ir NT ekspertų vertinimais, rašė JAV finansų naujienų portalas „TheStreet“. Panašu, kad tokie sprendimai jau matomi ir Lietuvoje.

Terminas susiformavo iš internete paplitusios priesagos „maxxing“, reiškiančios bandymą maksimaliai pagerinti arba išplėsti tam tikrą gyvenimo sritį. Pavyzdžiui, „looksmaxxing“ apibūdina pastangas kuo labiau pagerinti išvaizdą, o „landmaxxing“ – siekį išplėsti savo valdomos žemės bei nekilnojamojo turto teritoriją.

„Realtor.com“ vyresnysis analitikas Anthony Smithas portalui „TheStreet“ aiškino, kad tai yra gretimų sklypų ar namų pirkimo ir jų sujungimo į vieną valdą tendencija.

Pirmiausia tokia strategija siejama su itin turtingais žmonėmis, kurie gali supirkti aplink savo būstą esančius objektus. Vis dėlto mažesnės apimties sandorių gali imtis ir pirkėjai, nepriskiriami milijardierių ar daugiamilijonierių grupei.

Esminis motyvas nėra kuo didesnio namo statyba. Pirkėjams svarbiau kontroliuoti teritoriją aplink gyvenamąją vietą: išlaikyti privatumą ir vaizdą, išvengti triukšmo bei šviesos taršos, apsisaugoti nuo nepageidaujamų statybų ar turėti erdvės šeimos narių ir svečių namams.

„ONE Sotheby’s International Realty“ tarptautinis NT patarėjas Jeffas Milleris leidiniui „Robb Report“ nurodė, kad itin prabangaus būsto pirkėjų prioritetai pasikeitė. Jo vertinimu, vis sunkiau pasiekiamo privatumo sąlygomis saugi ir savarankiška valda tapo aukščiausiu prabangos standartu.

Gretimų teritorijų pirkimas savaime nėra naujiena, tačiau „Coldwell Banker Global Luxury“ 2026 metų pusmečio ataskaita rodo, kad pirmąjį šių metų pusmetį šis reiškinys įgavo didesnį pagreitį.

Lietuvos pirkėjams vis svarbiau, kas yra už tvoros

„Baltic Sotheby’s International Realty“ nekilnojamojo turto ekspertė Kristina Marčiulevičienė patvirtino, kad „landmaxxing“ bruožų jau galima įžvelgti ir Lietuvoje. Aukštesnio segmento klientai vertina ne vien patį namą, jo architektūrą, interjerą ar plotą, bet ir aplinką bei galimybę ją kontroliuoti.

Pasak jos, kai kurie žmonės, įsigydami namą, domisi šalia esančiais sklypais ir juos perka tam, kad ateityje neturėtų artimų kaimynų. Taip keli sklypai sujungiami į didesnę ir vientisesnę privačią teritoriją.

Šiam tikslui įsigyjami ne tik namų valdos, bet ir miško ar žemės ūkio paskirties sklypai. Jie nebūtinai perkami aktyviai veiklai – kartais pakanka didesnio atstumo nuo kaimynų ir apsaugos nuo galimos nepageidaujamos plėtros.

K. Marčiulevičienė prisiminė klientą, ieškojusį kelių hektarų teritorijos. Jam nebuvo aktualu įsikurti netoli Vilniaus – jis norėjo nuošalios, gamtos apsuptos vietos be artimų kaimynų. Galiausiai pasirinktas miškų supamas sklypų masyvas, kuriame numatyta statyti namą arba vilą.

Trakų rajone šiuo metu siūloma didesnė nei 6 ha teritorija, sudaryta iš septynių atskirų namų valdos sklypų. Ekspertės teigimu, ji galėtų dominti vieną itin didelio privatumo ieškantį pirkėją arba kelis artimus žmones, norinčius kurtis greta, tačiau turėti pakankamai asmeninės erdvės.

Dar vienas pavyzdys – maždaug 1,23 ha ploto teritorijoje Riešės seniūnijoje įrengta privati rezidencija. Šio objekto vertę reikšmingai didina būtent didelis sklypas ir jį supanti gamtinė aplinka.

Tokio privatumo ieškoma ir Vilniuje. Sostinėje parduodama beveik 300 kv. metrų moderni rezidencija, pastatyta maždaug 36 arų sklype su nuosavu tvenkiniu. K. Marčiulevičienė pabrėžė, kad privatumas nebūtinai reiškia gyvenimą toli nuo miesto: pirkėjui gali būti svarbi didelė asmeninė teritorija, gamtos pojūtis ir patogus susisiekimas su miestu.

Atskirą šio segmento dalį sudaro dvarai. Jų vertę lemia ne tik istorinis pastatas, bet ir parkai, alėjos, šimtamečiai medžiai bei vandens telkiniai. Neseniai parduoto Panevėžiuko dvaro teritorija užėmė beveik 19 hektarų. Tokius objektus dažniausiai perka privatūs asmenys, planuojantys juose gyventi, nors dalis savininkų numato visuomeninę, kultūrinę ar kitą veiklą.

Ekspertė atkreipė dėmesį ir į priešingą situaciją, kai išskirtinės architektūros, kokybiškas bei erdvus namas stovi palyginti mažame sklype, o greta esantys pastatai yra labai arti ir savo architektūra neatitinka parduodamo būsto lygio.

Jos teigimu, pirkėjas vertina ne vien patį namą, bet ir tai, kas matoma už tvoros, pro langus bei aplinkinėje kaimynystėje. Dėl to ne kiekvienas prabangaus NT pirkėjas nori susitaikyti su ryškiu kontrastu.

Aukščiausioje rinkos dalyje perkamas ne tik pastatas, bet ir gyvenimo būdas. Net kokybiškam namui gali būti sunkiau rasti pirkėją, jeigu jam stinga privatumo, aplinka nėra vientisa, o pro langus atsiveriantys vaizdai neatitinka objekto lygio.

Kol kas didelių teritorijų ar gretimų sklypų supirkimas išlieka palyginti siauros, finansiškai stiprios pirkėjų grupės poreikiu, tačiau tai jau atsispindi realiose klientų užklausose.

Pasak K. Marčiulevičienės, Vilniuje ir artimiausiose jo apylinkėse 20 arų bei didesnis sklypas geroje vietoje jau yra didelė vertybė. Pageidaujant kur kas didesnės teritorijos, pirkėjams dažniausiai tenka ieškoti atokesnių ir mažiau apgyvendintų vietovių.

Ji taip pat pažymėjo, kad tokiam pirkėjui vandens telkinys nebūtinai yra pagrindinis prioritetas. Nors prabangus NT dažnai siejamas su ežeru ar išskirtiniu vaizdu, daliai žmonių miškas, kraštovaizdis, atstumas iki kaimynų ir privatumas yra vertingesni už gyvenimą prie vandens.

Todėl tokių objektų ieškoma ne tik prestižiniuose Vilniaus rajonuose, bet ir atokesnėse Vilniaus apylinkėse, Trakų rajone bei kitose miškingose, rečiau apgyvendintose vietovėse. Kauno regione taip pat jaučiamas didelės teritorijos poreikis: mieste ar jo apylinkėse daugiau nei 20 arų yra svarbus privalumas, o norint turėti gerokai daugiau žemės dažnai pasirenkamos atokesnės vietos.

Ekspertės vertinimu, 2–3 hektarai tinkamoje vietoje, užtikrinančioje tikrą privatumą, gali būti vertingesni už kur kas didesnį plotą, kuriame nėra tokios aplinkos ir gyvenimo kokybės.

Privatumo bei didelės teritorijos poreikis aukščiausiame NT segmente, jos manymu, turėtų išlikti, nors masiniu reiškiniu greičiausiai netaps. Kuo pirkėjas finansiškai stipresnis, tuo dažniau jis ieško ne vien didelio namo, o unikalios gyvenamosios aplinkos.

Tokią aplinką sukurti iš naujo dažnai neįmanoma, nes tinkama vieta, miškas, reljefas, pakankamas atstumas iki kaimynų ir vientisa teritorija yra riboti ištekliai. Dėl to žemė daliai pirkėjų tampa tokia pat reikšminga turto dalimi kaip ir pats pastatas.

K. Marčiulevičienė apibendrino, kad prabangaus NT pirkėjas įsigyja ne tik tai, ką mato namo viduje, bet ir tai, kas atsiveria pro langą. Jos teigimu, „landmaxxing“ Lietuvoje labiau susijęs ne su noru turėti kuo daugiau žemės, o su siekiu susikurti kuo privatesnę ir labiau kontroliuojamą gyvenamąją aplinką.

Sklypui išleido 200 tūkst. eurų, kad jame nestatytų namo

„Capital“ nekilnojamojo turto brokeris Mantas Sladkevičius teigė tarpininkavęs ne viename sandoryje, kai namą ar sodybą perkantiems žmonėms iš karto rūpėjo išsiaiškinti, kam priklauso gretimas sklypas ir ar savininkas ketina jį parduoti.

Jis pasakojo apie atvejį, kai pirkėjas už 200 tūkst. eurų įsigijo šalia esantį sklypą vien tam, kad jame nebūtų pastatytas kitas namas. Pagrindinis tokių pirkėjų tikslas esą yra apsisaugoti nuo užstatymo, išsaugoti vaizdą ir privatumą.

Kai kurie žmonės gretimą žemę perka tiesiog norėdami padidinti savo teritoriją. Brokerio teigimu, didesnius sklypus ypač vertina šeimos, kurios nori įsirengti vaikų žaidimų aikštelę, baseiną ar pirtį.

M. Sladkevičiaus vertinimu, Lietuvoje jau yra palankios sąlygos tokiems sandoriams, nes auga ir prabangaus NT pasiūla, ir pirkėjų finansinės galimybės. Vilniuje vis dažniau parduodami butai, kurių kvadratinio metro kaina siekia 8–12 tūkst. eurų. Aukštas kainas išlaiko Senamiestis, Žvėrynas ir Valakampiai, o prie jų sparčiai artėja Paupys. Nauji projektai kitose sostinės vietose taip pat kelia vis aukštesnę kainų kartelę.

Anot brokerio, prabangaus turto ieškančių pirkėjų nemažėja, o vis daugiau jų vertina kokybę, estetiką, komfortą ir vietą bei yra pasirengę už tai sumokėti daugiau.

Jo manymu, gretimų sklypų pirkimas ateityje tik dažnės, tačiau ilgainiui didžiausia kliūtis gali būti ne pinigų stygius, o tinkamos žemės trūkumas. Patraukliose vietose prie vandens telkinių, pušynų ar naujuose kvartaluose laisvų sklypų jau dabar lieka vis mažiau.

M. Sladkevičius prognozavo, kad turintys daugiau lėšų jau dabar supirkinėja geriausias vietas, todėl ateityje net turtingiems žmonėms gali būti sunku įsigyti gretimus sklypus, nes jie bus nupirkti kitų.

Išskirtinių valdų paieška JAV šoktelėjo 146 proc.

Naujienų portalas tv3.lt primena, kad pagal „Coldwell Banker Global Luxury“ pusmečio ataskaitą 2026 metų sausį–gegužę aukščiausios klasės būstais JAV domėtasi du kartus dažniau nei prieš metus. Statybai tinkamos žemės paieškos išaugo 97 proc., o išskirtinių objektų – privačių salų, didelių valdų ir istorinių namų – 146 proc.

Didesnė valda suteikia daugiau privatumo, leidžia daryti įtaką būsimoms statyboms kaimynystėje, apsaugoti vaizdą ir atsiriboti nuo triukšmo bei šviesos. Papildomoje teritorijoje taip pat galima statyti namus šeimos nariams, įrengti baseinus arba sporto aikšteles.

Jeffas Milleris leidiniui „Robb Report“ teigė, kad pasaulyje privatumui tampant vis sunkiau pasiekiamam, savarankiška ir saugi valda tapo aukščiausiu prabangos etalonu.

Vis dėlto konkrečios šeimos poreikiams suformuota valda ateityje gali būti sunkiau parduodama. „TTR Sotheby’s International Realty“ atstovas Corey Burras portalui „TheStreet“ pažymėjo, kad savininko vizija nebūtinai sutaps su būsimų pirkėjų skoniu.

Tarp žinomiausių „landmaxxing“ pavyzdžių minimas Jeffas Bezosas, už namus uždaroje Majamio saloje sumokėjęs daugiau nei 230 mln. JAV dolerių. Investuotojas Kenas Griffinas už maždaug 10,9 ha žemės išleido daugiau nei 450 mln. JAV dolerių, o Markas Zuckerbergas dar 2013 metais Kalifornijoje įsigijo keturis namus aplink savo būstą.

Kai kuriems pirkėjams svarbiausia ne tik ramybė, bet ir konkretaus vaizdo išsaugojimas. Su „Jack Daniel’s“ prekės ženklu siejamos šeimos narys Dace’as Stubbsas aplink savo rančą Kolorade įsigijo apie 16,2 ha žemės, kad niekas neužstotų kalnų panoramos.