Geltonos pievos slepia grėsmę: pamačius kanadinę rykštenę būtina veikti nedelsiant

Rugpjūtį ir rugsėjį pakelėse dažnai sužimba ryškiai geltonos pievos. Nors tokie žiedynai traukia akį, juos formuoja kanadinės rykštenės – vieni agresyviausių invazinių augalų Lietuvoje.

Įspūdinga geltonų žiedų gausa gali reikšti, kad vietinės pievos nyksta, o natūralios ekosistemos skursta. Kanadinės rykštenės Lietuvoje yra įtrauktos į invazinių rūšių sąrašą.

Plinta beveik visoje Lietuvoje

Šis augalas atkeliavo iš Šiaurės Amerikos. Į Europą jis buvo atvežtas kaip dekoratyvinė gėlė, tačiau nuo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio rykštenės pradėjo sparčiai plisti. Dabar jų galima rasti beveik visoje šalies teritorijoje.

Kanadinės rykštenės suformuoja tankius sąžalynus, kuriuose vietiniams augalams beveik nebelieka erdvės. Jos užima pievas, pakeles, apleistus laukus, vandens telkinių pakrantes bei pamiškes.

Vienas augalas gali užauginti iki 20 tūkstančių vėjo išnešiojamų sėklų. Be to, rykštenės plinta ir šakniastiebiais, todėl jų kontrolė tampa dar sudėtingesnė.

Šiems augalams įsitvirtinus, mažėja biologinė įvairovė, pakinta vabzdžių ir gyvūnų rūšinė sudėtis, o natūralios ekosistemos patiria žalą.

Kaip stabdyti jų plitimą

Pastebėtas kanadines rykštenes būtina skinti ir naikinti jų šaknis, kad augalai neplistų toliau. Veiksmingiausias būdas – šienauti jas dar prieš sėklų subrandinimą.

Nuskintas rykštenes galima ir panaudoti. Iš geltonų jų žiedų gaminami natūralūs augaliniai dažai, kuriais audiniams, vilnai ir siūlams galima suteikti geltoną, auksinį ar gelsvai žalią atspalvį. Šie augalai taip pat tinka puokštėms ir augalų kompozicijoms.