Kapavietės dengimas granitu: kada tai palengvina priežiūrą, o kada geriau rinktis skaldą

Tvarkant kapavietę svarbu įvertinti ne tik jos išvaizdą, bet ir tai, kiek laiko reikės skirti priežiūrai. Vieni renkasi granito plokštes, kurios padeda išvengti daugelio nuolatinių darbų, kiti renkasi skaldą ir galimybę kapą labiau apželdinti bei dekoruoti. Vis dėlto universalus sprendimas tinka ne kiekvienam.
Kapų tvarkymo paslaugų „Tvarkinga kapavietė“ savininkė Vilma Osipovič portalui tv3.lt paaiškino, kokiais atvejais verta svarstyti granito plokštes, kada praktiškesnė gali būti skalda ir kuo šie pasirinkimai skiriasi kainos bei priežiūros požiūriu.
Plokštės dažniau pasirenkamos dėl mažesnės priežiūros
Pasak V. Osipovič, skalda gali tikti žmonėms, norintiems lengvesnio kapavietės įrengimo ir daugiau erdvės augalams. Tačiau šis variantas reiškia, kad kapavietę reikės prižiūrėti reguliariai.
Granito plokštėmis dažniausiai domisi tie, kurie į kapines negali atvykti dažnai. Specialistės teigimu, tokį sprendimą neretai renkasi užsienyje ar kitame mieste gyvenantys žmonės, taip pat daug dirbantieji, kapines aplankantys vos du ar tris kartus per metus.
Uždengus kapavietę plokštėmis, nebereikia nuolat ravėti žolių ir rūpintis, kad kapas neapaugtų. Kaip nurodo pašnekovė, tokiu atveju kapavietėje neauga žolė ar kita augmenija, kuri žmonėms gali kelti emocinę naštą ir sąžinės graužatį dėl nepakankamos priežiūros.
Granitas daliai žmonių patrauklus ir dėl estetikos – jis gali suteikti kapavietei vientisą bei solidų vaizdą. V. Osipovič teigimu, daugeliui dengimas granito plokštėmis asocijuojasi su brangiu, prabangiu ir estetišku sprendimu, kartu leidžiančiu sutaupyti laiko kapo priežiūrai.
Kapavietės dengti nebūtina
Vis dėlto specialistė pabrėžia, kad granito plokštės nėra privalomas kapavietės sutvarkymo būdas. Sprendimas turėtų būti priimamas pagal konkrečios šeimos poreikius bei pačios kapavietės situaciją.
Skalda dažnai pasirenkama tuomet, kai artimieji numato, kad ateityje toje pačioje kapavietėje dar gali būti laidojama. Tokiu atveju žmonės nenori iš anksto įrengti sprendimo, kurį vėliau tektų keisti.
Pasak V. Osipovič, daliai žmonių skalda atrodo jaukesnė. Jie kartais sako nenorintys uždengti mirusiojo akmeniu, nes plokštės jiems sukuria sunkų įspūdį. Todėl skaldos sprendimų vis dar pasirenkama labai daug.
Po medžiais skalda pareikalaus daugiau darbo
Pasirinkus skaldą nereikėtų tikėtis visiškai priežiūros nereikalaujančios kapavietės. Specialistė pataria iš anksto įvertinti aplinką, ypač jei kapas įrengtas po medžiais. Svarbu atsižvelgti, ar ant jo kris lapai, spygliai ar sakai.
Vien užpilti skaldą tokiais atvejais nepakanka – ją reikia reguliariai valyti. Tam galima naudoti grėbliuką ir kitas priemones, tačiau kartu su susikaupusiomis šiukšlėmis gali būti išgrėbiama ir dalis akmenukų.
V. Osipovič teigimu, skaldą tenka nuolat grėbliuoti, išpūsti susikaupusias šiukšles ar jas surinkti rankomis. Žmonės nuo tokios priežiūros neretai pavargsta ir vėliau apsisprendžia kapavietę uždengti, kad ją užtektų nuvalyti šluota.
Renkantis skaldą reikėtų vertinti ne vien jos spalvą ir bendrą vaizdą, bet ir kapo vietą. Atviroje vietoje esančiai kapavietei priežiūros gali prireikti mažiau, o po medžiais esančiam kapui dėmesio reikės gerokai daugiau. Reikšmės turi ir skaldos frakcija: jei šalia auga spygliuočiai bei nuolat byra spygliai, patogiau gali būti rinktis smulkesnius akmenukus, kuriuos lengviau išgrėbti.
Granito dengimas gali kainuoti kelis kartus daugiau
Renkantis kapavietės įrengimo būdą svarbi ir kaina. Anot specialistės, granito plokštėmis uždengtas kapas įprastai kainuoja gerokai brangiau nei kapavietė, dekoruota skalda.
V. Osipovič granito dengimą vadina vienu brangiausių kapo tvarkymo sprendimų, o skaldą – labiau biudžetiniu pasirinkimu. Jos teigimu, šių variantų kainos gali skirtis du ar tris kartus.
Galutinė suma priklauso nuo kapavietės dydžio, pasirinkto granito ir jo savybių, paminklo modelio bei kitų apdailos sprendimų. Specialistės nurodomas orientyras – biudžetinis dengimo sprendimas gali kainuoti maždaug 3 tūkst. eurų, o pasirinkus gerą kokybišką granitą suma siekia 6 tūkst. eurų ir gali būti dar didesnė.
Ji atkreipia dėmesį, kad vien mažiausia kaina neturėtų tapti lemiamu kriterijumi. Vertinant akmenį svarbu atsižvelgti į jo savybes, ilgaamžiškumą ir galimus trūkumus, kurie gali išryškėti tik po tam tikro laiko. Nors žmonės paieškas natūraliai pradeda nuo kainos, aptarus, ar svarbi tik ji, ar ir kokybė, dažnas supranta, kad itin maža kaina gali reikšti tam tikrus trūkumus.



