Pensijų šuolis jau brėžiasi: kiek daugiau pinigų senjorai gali gauti nuo 2027 metų

Senatvės pensijos dydį lemia ne vien žmogaus sukauptas stažas ir sumokėtos įmokos. Jos kasmet perskaičiuojamos pagal šalies darbo rinkos bei darbo užmokesčio pokyčius. Įstatymas numato, kad indeksavimui svarbus ankstesnių metų atlyginimų augimas ir būsimų laikotarpių prognozės. Naujausi skaičiavimai leidžia įvertinti, kokio mažiausio pensijų augimo galima tikėtis nuo 2027 metų.

Vyriausybės plane pateikiamos darbo užmokesčio fondo kitimo artimiausiais metais prognozės, pagal kurias galima spręsti apie pensijų didinimą nuo kitų metų pradžios.

Finansų ministerija atnaujino prognozes

Pensijos pagal įstatymą indeksuojamos taikant indeksavimo koeficientą (IK).

Šis rodiklis nustatomas apskaičiavus septynių iš eilės metų darbo užmokesčio fondo metinių augimo tempų aritmetinį vidurkį. Skaičiavime įvertinami treji metai iki apskaičiavimo metų, patys apskaičiavimo metai ir trejų būsimų metų prognozės.

Finansų ministerija paskelbė atnaujintą pastarųjų trejų metų prognozę. Numatyta, kad šiemet darbo užmokesčio fondas didės 9,4 proc., o per artimiausius trejus metus augimas turėtų siekti atitinkamai 7 proc., 6,4 proc. ir 5,9 proc.

Vidutinė pensija galėtų ūgtelėti beveik 68 eurais

„Sodros“ duomenimis, dabar vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekia 745 eurus.

Numatomas indeksavimas reikštų, kad kitąmet ji galėtų padidėti beveik 68 eurais ir pasiekti 815 eurų.

Pačios „Sodros“ prognozė yra panaši – jos vertinimu, vidutinė pensija kitais metais turėtų būti apie 809 eurus.

Vis dėlto konkrečiam žmogui pensijos augimas gali skirtis, nes galutinį dydį lemia sukauptas stažas bei apskaitos vienetai.

Jeigu 9,08 proc. būtų indeksuojamos našlių pensijos ir vienišo asmens išmokos, kaip tai daroma kasmet, jos didėtų 4,22 euro – nuo 44,46 euro iki 50,68 euro.

Kiek trūksta iki 1000 eurų ribos?

Pensijų augimas kitąmet gali būti ir didesnis. Skirtingų vertinimų sulaukė siūlymas tam pasitelkti „Sodros“ perviršį.

Pagal pateikiamus skaičiavimus, 2027 metais pensijos galėtų didėti vidutiniškai ne mažiau kaip 10 proc., o vėlesniais metais augimas būtų dar spartesnis.

Tokiu atveju vidutinė senatvės pensija pakiltų mažiausiai iki 830 eurų.

Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane taip pat įrašytas tikslas iki 2028 m. didinti vidutinės senatvės pensijos ir vidutinio atlyginimo į rankas santykį bei užtikrinti spartesnį pensijų augimą.

Plane numatyta iki 2028 m. pasiekti, kad vidutinė senatvės pensija būtų ne mažesnė nei pusė vidutinio darbo užmokesčio po mokesčių.

Šiuo metu maždaug 745 eurų vidutinę senatvės pensiją gauna beveik 640 tūkst. žmonių. Pagal „Sodros“ šių metų antrojo ketvirčio duomenis, ji sudaro 46,9 proc. vidutinio darbo užmokesčio į rankas.

Jeigu 50 proc. riba būtų taikoma jau dabar, vidutinė pensija turėtų būti 794,35 euro, arba maždaug 49 eurais didesnė nei šiuo metu.

SADM atstovas spaudai Algirdas Dobrovolskas nurodė, kad galutinis pensijos dydis priklausys nuo tuo metu prognozuojamo darbo užmokesčio ir kasmet nustatomo indeksavimo.

Vadinasi, dabar apskaičiuota 794,35 euro suma neatskleidžia, kokio dydžio vidutinės pensijos reikės 2028 m., kad būtų pasiekta 50 proc. riba. Augant vidutiniam darbo užmokesčiui, didėtų ir pensijos suma, būtina šiam tikslui įgyvendinti.

Finansų ministerijos 2026 m. kovą paskelbtame ekonominės raidos scenarijuje prognozuojama, kad 2028 m. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis prieš mokesčius sieks 2918,5 eurų.

Jeigu šiai sumai būtų pritaikyti 2026 m. galiojantys mokesčiai, atlyginimas į rankas sudarytų apie 1765,69 euro. Tokiu atveju pusę šios sumos sudaranti vidutinė senatvės pensija būtų apie 882,85 euro.