Putų debesis Bernardinų sode: vaikų išdaiga fontanui gali kainuoti labai brangiai

Rugsėjo pradžia į mokyklas sugrąžina mokinius, o kartu vėl primena apie vaikų ir paauglių savarankiškumą, atsakomybę bei elgesį viešose vietose. Vilniaus Bernardinų sode nutikęs incidentas tapo vienu tokių pavyzdžių – į fontaną supylus putojančios medžiagos, jo vanduo pavirto didžiule putų mase.

Tvarkyti padarinių atvykę specialistai šalia fontano rado buteliuką indų ploviklio „Fairy“, kuris, kaip įtariama, ir buvo panaudotas putoms sukelti. Fontaną prižiūrinčios bendrovės darbuotojas taip pat pastebėjo, kad valymo metu šalia buvusios paauglės vis dar žaidė susidariusiomis putomis.

Į fontano sistemą patekus cheminėms, putojančioms ar kitoms tam nepritaikytoms medžiagoms, gali sutrikti įrenginio veikla, būti užteršta vandens sistema bei pažeisti siurbliai, filtrai ir kita technika. Tokiais atvejais gali prireikti sustabdyti fontaną, išleisti vandenį, išvalyti visą sistemą, patikrinti įrangą ir tik tada ją vėl parengti veikti.

Fontanų priežiūros įmonės vadovas Mantvydas Šakalys teigė, kad didžiausią rūpestį kelia vis dar paplitęs požiūris, esą putojančio skysčio supylimas į fontaną yra tik linksma pramoga.

Pasak jo, gausios putos ir įspūdingas vaizdas gali atrodyti tinkami filmavimui, tačiau fontanas nėra vonia, o po juo veikia sudėtinga inžinerinė sistema su siurbliais, filtrais, vamzdynais ir kita įranga. Todėl įpylus tam neskirtų medžiagų užteršiama visa sistema ir gali sutrikti jos veikimas. M. Šakalio vertinimu, tai nėra nekaltas pokštas, o viešojo turto gadinimas.

Už kelių minučių pramogą gali tekti atsakyti

Specialistai pažymi, kad incidento pasekmės nesibaigia tada, kai putos išnyksta. Cheminės medžiagos kartu su vandeniu cirkuliuoja fontano sistemoje, todėl jai sutvarkyti gali tekti išleisti visą vandenį, praplauti sistemą, išvalyti filtrus, patikrinti siurblius ir tik tuomet fontaną vėl įjungti.

Tai reiškia papildomą specialistų darbą ir apčiuopiamas išlaidas.

Priklausomai nuo žalos masto bei kitų aplinkybių, dėl tokių veiksmų gali grėsti administracinė atsakomybė, o sunkesniais atvejais – ir baudžiamoji. Taip pat gali būti pareikalauta atlyginti turtinę žalą, įskaitant fontano valymo, remonto, sugadintos įrangos ir kitų veiklos atkūrimo darbų kainą.

M. Šakalys pabrėžė, kad viešas turtas priklauso visiems ir yra išlaikomas miesto bei gyventojų lėšomis. Jei dėl trumpos pramogos fontaną tenka išjungti, išleisti vandenį, valyti sistemą ar remontuoti įrangą, už tai galiausiai turi sumokėti kažkas kitas.

Fontanus stebi kameros

Specialistai taip pat atkreipė dėmesį, kad daug miesto fontanų ir šalia jų esančių viešųjų erdvių yra stebimi vaizdo kameromis. Apie tai neretai nepagalvojama nusprendus „papokštauti“ mieste.

Jeigu vaizdo įrašuose užfiksuojamas galimas viešosios tvarkos pažeidimas ar turto niokojimas, medžiaga gali būti perduota policijai. Pareigūnai įvertina situaciją, nustato galimus pažeidėjus ir sprendžia, ar taikyti teisės aktuose numatytą atsakomybę.

Anot M. Šakalio, nereikėtų manyti, kad į fontaną supylus ploviklio ir nusifilmavus istorija tuo pasibaigia. Viešosios erdvės stebimos, todėl tokie veiksmai dažnai patenka į kamerų įrašus, kurie gali būti perduoti policijai. Tuomet pažeidėjus galima nustatyti gana greitai, o kelių minučių pramoga tampa visai nebejuokinga.

Tokių atvejų jau būta

Fontanų eksperto teigimu, putos miesto fontanuose nėra naujiena – panašių incidentų fiksuota ir anksčiau.

Vienas tokių atvejų buvo Vilniaus Rotušės fontane. Pasak M. Šakalio, tuomet nustatyti išdaigos autoriai buvo nepilnamečiai. Todėl neapsiribota vien fontano išvalymu – atsakomybės už vaikų veiksmus ir žalos atlyginimo klausimai teko jų tėvams, o situaciją vertino teisėsauga.

Dar vienas panašus incidentas maždaug prieš dešimtmetį įvyko Palangoje, Vytauto ir Jūratės gatvių sankirtoje esančiame šviesos ir muzikos fontane. Į jį taip pat buvo supilta putojančio skysčio. M. Šakalio duomenimis, paskelbus incidento vaizdo medžiagą, tai padariusi mergina pati atvyko į policiją, prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi.

Tuomet padaryta žala buvo vertinama maždaug 15 tūkst. eurų. Vis dėlto savivaldybė, įvertinusi merginos prisipažinimą ir gailestį, nusprendė nebetęsti reikalavimo jos atžvilgiu bei atsiėmė kreipimąsi į policiją.

M. Šakalys šią Palangos istoriją vadino pavyzdžiu iš abiejų pusių: iš pirmo žvilgsnio nekaltas ploviklio įpylimas gali sukelti penkiaženklę žalą, tačiau padarius klaidą svarbu ją pripažinti ir prisiimti atsakomybę.