Vešlūs krūmai, bet uogų nėra: kodėl gervuogių sodinukai gali nuvilti metų metais

Vis daugiau sodininkų ir smulkiųjų ūkininkų susiduria su situacija, kai gausiai pasodinti vaiskrūmiai ar uogakrūmiai neatneša laukiamo derliaus. Tarp dažnai minimų augalų – nedygliuotos gervuogės. Nors medelynų aprašymuose jos neretai nurodomos kaip atsparios šalčiui ir ligoms, dalis augintojų uogų nesulaukia net ir po kelerių metų.

TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ sodininkas-selekcininkas Adomas Ryliškis paaiškino, kodėl taip nutinka, ar verta investuoti į šią kultūrą bei kaip įvertinti, ar medelyne įsigyti sodinukai iš tiesų atitinka nurodytą veislę.

Beveik hektaras gervuogių, o derliaus – vos kartą

Vidurio Lietuvoje augantis beveik hektaro ploto gervuogynas atrodo įspūdingai, tačiau jo šeimininkai tą pačią problemą sprendžia jau penkerius metus: uogų čia beveik nėra.

A. Ryliškio teigimu, normalus derlius per šį laikotarpį buvo gautas tik vieną kartą. Plantacijoje buvo pasodintos populiarios „Orkan“, „Black Satin“, „Polar“ ir „Loch Ness“ veislės, tačiau dalies jų joje jau nebeliko.

Sodininkas-selekcininkas nurodė, kad kasmet kartojasi tos pačios bėdos: veislės iššąla, jas puola grybinės ligos, todėl žmonės ilgainiui pavargsta su tuo kovoti.

Nors čia įrengta laistymo sistema ir skirta daug darbo bei lėšų, rezultatai nedžiugina. Po žiemos didžioji dalis pernykščių ūglių būna visiškai nunykę.

Uogos turėjo sunokti, tačiau ūglius pražudė šalčiai

Pasak A. Ryliškio, svarbiausia priežastis susijusi su gervuogių biologija. Šie augalai dera ant antramečių ūglių – pirmą sezoną išaugusios šakos turi sėkmingai peržiemoti, o uogas jos subrandina tik kitais metais.

Būtent tai ir tampa didžiausiu iššūkiu. Aplankytoje plantacijoje beveik visi praėjusių metų ūgliai buvo nušalę iki pagrindo.

Tuo metu šiemetis augimas atrodo puikiai: krūmai stiprūs, vešlūs ir sparčiai leidžia naujas šakas. Vis dėlto savininkams tai mažai paguodžia, nes būsimas derlius turėjo augti ant pernykščių, šalčio sunaikintų ūglių.

Dėl to situacija kartojasi kiekvieną sezoną – augalai veši, tačiau uogų beveik nebūna.

Daugeliui veislių Lietuvos žiemos yra per atšiaurios

Anot specialisto, sodinukų pardavėjai galėtų klausti, kodėl gervuogės nebuvo dengiamos žiemai. Jei kieme auga 10–30 krūmų, tai padaryti įmanoma, tačiau šimtų ar tūkstančių augalų plantacijose toks sprendimas tampa visai kitokio masto užduotimi.

A. Ryliškis pabrėžė, kad atsakomybė tenka ne vien pardavėjui, bet ir pirkėjui: prieš sodinant būtina įvertinti, ar augalus bus galima fiziškai uždengti, ar sklype yra užuovėja ir kokios žiemos būdingos konkrečioje vietoje.

Specialistas priminė, kad praėjusią žiemą daugelyje vietų temperatūra siekė apie –30 laipsnių, kai kur artėjo prie –40, o kitur buvo apie –25 laipsnius. Sudėtingiausios sąlygos dažnai būna Rytų Lietuvoje, kur šalčiai stipresni nei kitose šalies dalyse. Tai, kas gali augti Marijampolėje, Rytų Lietuvoje gali visai neduoti rezultato.

Vis dėlto, A. Ryliškio vertinimu, esminė bėda yra ta, kad didžioji dalis nedygliuotų gervuogių veislių Lietuvos klimatui paprasčiausiai nėra tinkamos. Joms palankios žiemos, kai šaltis siekia iki –10 laipsnių, o tokių žiemų Lietuvoje pasitaiko retai.

Apsauga nuo šalčio ne visada išgelbėja

Nuolat su iššalimu susiduriantys augintojai svarsto apie papildomas apsaugos priemones, tačiau dideliuose plotuose jos gali būti labai brangios ir sunkiai įgyvendinamos.

Net storiausia agroplėvelė šaltį paprastai sumažina tik penkiais–šešiais laipsniais, todėl to gali neužtekti. O plantaciją dengti eglišakiais būtų praktiškai neįmanoma dėl reikalingo jų kiekio.

Kartais siūloma ūglius auginti arčiau žemės ir lenkti juos prie jos, tačiau šis būdas taip pat nėra paprastas. Po metų ar dvejų bandant šakas pakelti bei pritvirtinti prie atramų, jos neretai lūžta, nes stokoja lankstumo.

Be to, gervuoges reguliariai puola grybinės ligos, todėl plantacijas tenka purkšti kelis kartus per sezoną. A. Ryliškis pažymėjo, kad nedygliuotos gervuogės Lietuvos sąlygomis kelia daug rūpesčių, todėl prieš imantis jų auginti didesniu mastu verta labai gerai įvertinti, ar tai bus naudinga.

Medelynų aprašymuose dažnai rašoma, kad nedygliuotos gervuogių veislės atsparios ligoms ir gali atlaikyti iki –29 laipsnių šaltį. Tačiau praktika rodo, kad tokie nurodymai ne visuomet pasitvirtina.

Dėl to sodininkas-selekcininkas pataria pradėti nuo nedidelio bandymo: pasisodinti po penkis ar dešimt skirtingų veislių krūmų ir bent vienus–dvejus metus stebėti jų elgesį savo sklype. Ta pati veislė vienoje vietoje gali visiškai iššalti, o už keliolikos kilometrų, šiltesnėje ir nuo vėjo apsaugotoje vietoje, augti bei derėti.

Derliaus nebuvimą kartais lemia patys sodinukai

Ekspertas atkreipė dėmesį, kad ne visuomet kalta vien klimato įtaka. Į plantacijas gali patekti veislei nebūdingi sodinukai, sėjinukai ar išsigimusios veislės.

Gervuogės lengvai dauginasi sėklomis. Jei medelyne nevykdoma griežta savikontrolė, tarp veislinių augalų gali atsirasti visai kitokių augalų. Nukritus uogai, jos sėkla gali sudygti, o vėliau, kasant atlankas, tarp sodinukų gali patekti ir sėjinukų.

A. Ryliškio teigimu, neįgudusi akis perkant sodinukus to gali nepastebėti. Tačiau augant augalams galima bent iš dalies įvertinti, ar veislė yra švari: sodinukų lapai turėtų būti vienodi, ūgliai – tos pačios spalvos, žiedai žydėjimo metu panašūs, o uogos derant – vienodos formos ir dydžio.

Jeigu ant vienų krūmų užauga didelės uogos, o ant kitų – mažos bei susitraukusios, tai gali rodyti, kad tarp sodinukų pateko išsigimęs augalas, kita veislė ar sėjinukas. Pasak specialisto, vegetatyviškai padaugintas augalas ir grynas sėjinukas gervuogių atveju gali labai ryškiai skirtis.

Dideliems pirkiniams siūlo pasirašyti sutartį

A. Ryliškis nurodė, kad tikrų sodinukų įsigijimo problema aktuali ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Vis dėlto Europoje ji labiau kontroliuojama.

Kaip pavyzdį jis pateikė licencijuotas naujas veisles: selekcininkas, gaunantis pajamas iš jų pardavimo, savo lėšomis prižiūri ir tikrina medelynus, kuriuose jo veislė dauginama.

Lietuvoje, specialisto žodžiais, tokia priežiūra dažnai nevyksta, o daugelis dalykų lieka paremti garbės žodžiu, kuris neretai nebegalioja sodinukams pasiekus pirkėją.

Žmonėms, perkantiems didelį kiekį sodinukų plantacijai, jis siūlo abiem šalims pasirašyti sutartį. Pardavėjas turėtų garantuoti, kad sodinukai yra deklaruojamos veislės ir sveiki nuo nurodytų ligų, o pirkėjas – įsipareigoti laikytis auginimo instrukcijų, įskaitant privalomą purškimą nuo grybinių ligų. Taip būtų galima patikrinti, ar abi pusės atliko savo pareigas.

Europoje išvesta veislė Lietuvoje gali elgtis kitaip

Dar viena dažna klaida, pasak selekcininko, yra besąlygiškas pasitikėjimas į lietuvių kalbą išverstais veislių aprašymais. Dauguma veislių išvestos šiltesnio klimato valstybėse, todėl būtina pasidomėti originalia informacija apie jų kilmę ir savybes.

A. Ryliškis pataria neapsiriboti lietuviškais aprašymais ir paieškoti šaltinių originalo kalba. Anot jo, nebūtina mokėti prancūzų, vokiečių, anglų ar kitų kalbų, nes technologijos 70–80 proc. informacijos gali išversti teisingai.

Taip pat svarbu kritiškai vertinti nurodomą uogų sunokimo laiką. Jei veislės aprašyme teigiama, kad jos dera liepos pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje, tai nebūtinai įvyks Lietuvos sąlygomis.

Sunokimo terminas paprastai nurodomas pagal šalį, kurioje veislė buvo išvesta. Lietuvoje klimatas vėsesnis, žiema ilgesnė, pavasaris vėlesnis, o saulės mažiau, todėl ir uogų brendimas gali pasislinkti.

Toks atsargesnis pasirinkimas gali padėti išvengti brangiai kainuojančių klaidų bei nusivylimo, kai vešlūs krūmai metai iš metų nesubrandina laukto derliaus.

Visą laidą „Svajonių sodai“ žiūrėkite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.

Laida „Svajonių sodai“ rodoma sekmadieniais, 11 valandą, per TV3 televiziją.