Šiauliai virto milžiniška muzikos scena: nuo istorinių reliktų iki gestų kalbos ir Karibų ritmų

Rugsėjo 11–12 dienomis Prisikėlimo aikštėje Šiaulių 790-ojo gimtadienio proga vyko koncertinės įstaigos „Saulė“ surengta atvira muzikinė erdvė „#ŠiauliaiGroja“. Nemokama dviejų dienų programa į aikštę pritraukė tūkstančius miesto gyventojų ir svečių. Čia susitiko skirtingų kartų publika, įvairūs muzikos žanrai ir bendruomenės – nuo simfoninės muzikos bei pučiamųjų orkestro iki kurčiųjų kultūros projekto ir Karibų nuotaika alsuojančios estrados. Po koncertų atlikėjai dalijosi stipriomis emocijomis ir dėkojo žiūrovams už palaikymą.

Linas Adomaitis ir Vilhelmas Čepinskis: mokyklos laikų draugystė bei ypatingi šeimų reliktai

Penktadienio vakarą „#ŠiauliaiGroja“ sceną atidarė dainininkas Linas Adomaitis ir dirigentas, smuikininkas, Šiaulių miesto simfoninio orkestro „Camerata Solaris“ meno vadovas Vilhelmas Čepinskis. Ilgamečiai bičiuliai kartu su orkestru surengė koncertą, tapusį ne vien muzikiniu, bet ir asmenišku susitikimu.

Prieš pasirodymą L. Adomaitis pasakojo, kad simfoninis skambesys kūriniams atveria naują dinamiką ir harmonines spalvas. Anot jo, net puikiai pažįstama daina, papildyta styginiais, gali nuskambėti visiškai kitaip. Kadangi koncertas atidarė sceną, atlikėjas siekė nuo pat pradžių išlaikyti aukštą meninę kartelę. Jis taip pat pabrėžė, kad sukaupta patirtis nepanaikina jaudulio – šis tampa kūrybiniu postūmiu.

Po koncerto V. Čepinskis išskyrė L. Adomaičio profesionalumą ir prisiminė jų bendrą istoriją. Abu jie kartu baigė mokyklą, o L. Adomaitis kurį laiką mokėsi pas dirigento tėvą. Nors bičiuliai susitinka ne itin dažnai, kiekvienas susitikimas, pasak V. Čepinskio, primena laikus, kai 1993 metais buvo švenčiamas jo šešioliktasis gimtadienis.

L. Adomaitis jų pasirodymą pavadino debiutu ir istoriniu momentu tiek jiems patiems, tiek Šiauliams. Jis teigė seniai svajojęs kartu pasirodyti su Vilhelmu Čepinskiu ir orkestru bei norintis tokią muzikinę patirtį pakartoti.

Koncertui ypatingos reikšmės suteikė ir scenoje panaudoti šeimų reliktai. V. Čepinskis dirigavo savo a. a. tėvo, žymaus dirigento Stanislovo Čepinskio, batuta. Ja Kauno muzikiniame teatre buvo sudiriguoti šimtai spektaklių, o pats V. Čepinskis ją naudoja tik išskirtinėmis progomis. Tuo metu L. Adomaitis segėjo savo senelio sąsagas, siekiančias Smetonos laikus. Atlikėjo teigimu, scenoje tą vakarą susijungė daug istorinių momentų.

Merūnas Vitulskis su pučiamųjų orkestru: po vienos repeticijos – įsimintinas pasirodymas

Šeštadienio popietę Prisikėlimo aikštėje pasirodė tenoras Merūnas Vitulskis ir Šiaulių pučiamųjų orkestras, kurio meno vadovas ir dirigentas yra Anatolijus Kavaliauskis, o dirigentas – Gediminas Brūzga. Koncerto programoje derėjo klasikinė muzika, itališkos melodijos, popmuzika ir grupės „Queen“ roko energija. Skambėjo „O sole mio“, „Caruso“, „Feeling Good“, „O, Gražuolė“, „Švelnumas“ bei kiti kūriniai.

Programą papildė choreografijos studijos „Aušrelė“ šokėjos. Jų pasirodymus parengė meno vadovai Mindaugas Kosaitis ir Vita Adomėnaitė-Butnorienė.

M. Vitulskis prieš koncertą pabrėžė, kad orkestras jam nėra vien akompanimentas. Jo teigimu, kartu muzikuojantys žmonės atliepia atlikėjo mintį ir emociją, o pasirodymas su Šiaulių pučiamųjų orkestru turi papildomą prasmę, nes tai yra svarbi miesto kultūrinio gyvenimo dalis. Tenoras išskyrė ir pučiamųjų orkestro galimybes – jis gali būti tiek didingas bei temperamentingas, tiek jautrus ir trapus.

A. Kavaliauskis programą apibūdino kaip muzikinį chameleoną, kuriame susijungė kilni klasika ir galingi „Queen“ roko ritmai. Jis pažymėjo, kad popmuzikos bei roko aranžuotės, sustiprintos varinių pučiamųjų skambesiu, kūriniams suteikia didybės ir sodrių spalvų. Dirigento teigimu, šis koncertas buvo orkestro meilės laiškas Šiauliams ir padėka publikai, palaikančiai kolektyvą beveik šešis dešimtmečius.

Nors pasirodymas scenoje nuskambėjo sklandžiai, M. Vitulskis po jo pripažino stipriai nerimavęs. Prieš koncertą atlikėjai turėjo vos vieną repeticiją, todėl tenoras nežinojo, kaip pavyks debiutas. Vis dėlto jis gyrė orkestro meno vadovą, aiškią jo viziją ir patį kolektyvą, kurį apibūdino kaip šviežiai, gaiviai bei saulėtai skambantį. Jis taip pat džiaugėsi šilta ir energinga Šiaulių publika.

Dominyko Vaitiekūno projektas: muzika ir gestų kalba sujungė skirtingus pasaulius

Vienu svarbiausių savaitgalio programos akcentų tapo Dominyko Vaitiekūno kartu su kurčiųjų bendruomene sukurtas patirtinis koncertas „Mes taip nesitarėm“. Šešerius metus vystytas projektas gimė siekiant pažinti kurčiųjų santykį su muzika ir geriau suprasti jų kultūrą per lietuvių gestų kalbą.

Daug kūrinių programoje buvo sukurti gestų kalba, o gyvai atliekama muzika padėjo juos atverti bei aiškiau perteikti girdintiesiems. Šiauliuose šis projektas pirmąsyk pristatytas po atviru dangumi, didžiojoje Prisikėlimo aikštės scenoje. D. Vaitiekūnas teigė, kad tai buvo reikšmingas išbandymas komandai, tačiau publikos įsitraukimas patvirtino, jog muzika ir gestų kalba gali pasiekti labai įvairius žmones.

Prieš koncertą projekto dalyvė Justina Čiplytė vylėsi, kad pasirodymas taps jungtimi tarp kurčiųjų ir girdinčiųjų, palikdamas tik žmones, muziką ir bendrą patyrimą. Po pasirodymo ji pasakojo, kad nuo nuoširdaus minios palaikymo jautė šiurpulius. Kitas projekto dalyvis Paulius džiaugėsi, kad tūkstančiai žiūrovų aikštėje kartu mokėsi gestų kalbos.

Komanda po koncerto dėkojo organizatoriams už sprendimą į programą pakviesti neįprastą projektą ir už atvirą jo priėmimą.

„Los Secretos de Monika Liu“ finalas: muzikantai į sceną atėjo per publiką

Muzikinį savaitgalį Prisikėlimo aikštėje užbaigė projektas „Los Secretos de Monika Liu“. Šis gausus ir temperamentingas kolektyvas pirmą kartą susitiko su Šiaulių publika. Į koncertą susirinkę tūkstančiai šiauliečių ir miesto svečių nuo pirmųjų akordų įsitraukė į bendrą muzikinę šventę.

Vakaro pradžia buvo netikėta – muzikantai į sceną atėjo grodami tiesiai per susirinkusiųjų minią. Taip iš karto sumažėjo atstumas tarp atlikėjų ir publikos, o aikštėje susikūrė artimas, betarpiškas ryšys. Nuo pirmųjų taktų žiūrovai susiliejo su scenoje kuriamais ritmais ir kartu su muzikantais mėgavosi švente.

Gausus pučiamųjų instrumentų, perkusijos ir gitarų skambesys kartu su Monikos Liu bendravimu su publika tapo šokio ritmu pulsuojančiu Šiaulių 790-ojo gimtadienio „#ŠiauliaiGroja“ scenos finalu. Po koncerto grupės „Los Secretos de Pablo“ muzikantai ir solistė Monika Liu džiaugėsi saulėta, linksma atmosfera bei gera Šiaulių nuotaika.

Muzika tapo miesto bendrystės vieta

Šių metų „#ŠiauliaiGroja“ programa parodė, kad atvira koncertų erdvė gali būti ne tik muzikos pasirodymų vieta, bet ir bendrystės centras, kuriame išnyksta riba tarp scenos ir žiūrovų. Koncertinė įstaiga „Saulė“ dėkoja visiems šiauliečiams ir miesto svečiams, kurie dainavo, šoko, palaikė atlikėjus ir atsivėrė muzikai.