40 centų už saldų gėrimą Prancūzijoje: ar Lietuvoje cukraus mokestis dar kils?

Vienas lietuvis socialiniame tinkle „Facebook“ pasakojo apie Prancūzijos greitojo maisto restoraną, kuriame už saldintą gėrimą dėl vadinamojo cukraus mokesčio tenka papildomai mokėti 40 euro centų. Ši detalė komentaruose sukėlė nemažai reakcijų – dalis žmonių stebėjosi, ar tai nėra juokas, o kiti palaikė tokį mokestį ir juokais siūlė apskritai uždrausti greitojo maisto restoranus.

„Reuters“ skelbia, kad Prancūzijos Vyriausybė į 2027 m. biudžetą įtraukė ketinimą plėsti cukraus mokestį. Tokį siūlymą kritikavo Prancūzijos maisto pramonės asociacija, papildomą apmokestinimą pavadinusi apgaule.

Ar Lietuvoje mokestis galėtų būti didinamas?

Nuo 2026 metų pradžios Lietuvoje akcizas taikomas nealkoholiniams saldintiems gėrimams, kurių 100 ml yra daugiau kaip 2,5 gramo pridėtinių cukrų. Apmokestinami ir koncentratai, naudojami tokiems gėrimams ruošti.

Finansų ministerija anksčiau skaičiavo, kad dėl šių pakeitimų litro gėrimo kaina, atsižvelgiant į cukraus kiekį, padidėtų nuo 0,09 iki 0,25 euro. Vienas litras koncentrato brangtų 1,27 euro, o 100 gramų koncentrato – 0,52 euro.

Ekonomistas Marius Dubnikovas, paklaustas apie galimą cukraus mokesčio didinimą Lietuvoje, vertina, kad mokestis nėra prasmingas, jei jis nepakeičia gyventojų vartojimo įpročių ir nesukuria reikšmingų biudžeto pajamų.

Jo teigimu, svarbiausia įvertinti, ar verta steigti naujus mokesčius ir juos kelti. Ekonomistas mano, kad jeigu tokio apmokestinimo nereikalauja esama problema, jis neturi poveikio vartotojų elgsenai ir neatneša reikšmingos sumos į biudžetą, jo vertė kelia abejonių.

Priimant pakeitimus prognozuota, kad naujasis mokestis šalies biudžetą papildys 25 mln. eurų. M. Dubnikovas abejoja, ar verta įvesti mokesčius, iš kurių gaunama mažiau nei 50 mln. eurų.

Ekonomistas atkreipė dėmesį, kad tokio mokesčio administravimui reikia papildomo darbo tiek verslui, tiek Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri turi apskaičiuoti, administruoti ir stebėti mokestį bei diegti reikalingas sistemas.

Pasak M. Dubnikovo, įvedus mokestį padidėja kainos ir prisidedama prie infliacijos, todėl žmonės išleidžia daugiau, o keli milijonai eurų biudžetui nėra itin reikšmingi. Jo vertinimu, tai sukelia daug triukšmo.

Įvedant cukraus mokestį buvo teigiama, kad jis gali pakeisti pirkėjų įpročius. Tačiau Marius Dubnikovas pabrėžia, kad Lietuvoje saldintų gėrimų vartojimas, palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, nėra didelis.

Anot ekonomisto, tik praėjus metams nuo mokesčio įsigaliojimo bus galima spręsti, ar jis turėjo įtakos vartotojų pasirinkimams. Vis dėlto jis abejoja, kad bus pastebėta reikšmingų pokyčių, nes Lietuva ir iki tol neturėjo didelės cukruotų gėrimų vartojimo problemos – pagal vartojimo dažnumą šalis buvo Europos Sąjungos sąrašo gale.

Akcizas įsigaliojo metų pradžioje

Praėjusių metų birželį Seimas pritarė akcizo saldiesiems gėrimams įvedimui nuo 2026 metų.

Akcizu apmokestinami nealkoholiniai saldinti gėrimai, kuriuose 100 ml yra daugiau kaip 2,5 gramo pridėtinių cukrų, taip pat koncentratai, iš kurių tokie gėrimai ruošiami.

Jeigu 100 ml gėrimo cukraus kiekis neviršija 8 gramų, taikomas 7,4 euro tarifas už 100 litrų. Kai cukraus kiekis viršija 8 gramus, mokestis siekia 21 eurą.

Nuo akcizo atleidžiami saldinti gėrimai, skirti maisto produktų gamybai, taip pat viešojo maitinimo įstaigose pagaminti nefasuoti gėrimai. Išimtis taikoma ir saldintiems gėrimams, naudojamiems farmacijos produktams, medicinos priemonėms, maisto papildams bei kūdikių mišiniams gaminti.

Prognozuojama, kad cukraus mokestis per metus šalies biudžetą papildys 25 mln. eurų.