5 proc. BVP gynybai: divizijos terminas lieka, bet ginkluotės pasirinkimai gali keistis

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigia, kad nors kitąmet gynybai numatoma skirti mažesnę BVP dalį nei šiemet, tai nepakeis divizijos išvystymo iki 2030 metų termino. Vis dėlto gali būti peržiūrėta, kokia ginkluotė bus perkama.

Vyriausybė pritarė siūlymui kitų metų biudžete krašto apsaugai numatyti kiek daugiau nei 4,8 mlrd. eurų – tai sudarytų 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Šiemet gynybai eurais buvo numatyta šiek tiek mažiau, tačiau nuo BVP tai sudarė didesnę dalį – 5,38 proc.

Praėjusių metų sausį, didėjant Rusijos keliamos grėsmės vertinimui, už gynybą atsakingi pareigūnai sutarė vystyti diviziją. Šiam tikslui 2026–2030 metais buvo numatyta gynybai skirti 5–6 proc. BVP.

Terminai nekoreguojami, tačiau sprendimai dėl priemonių bus vertinami

Dalis kritikų teigia, kad įsipareigojimas nėra vykdomas, todėl divizijos planai esą galėtų būti atidėti. Tačiau R. Kaunas BNS penktadienį sakė, kad numatytas terminas iki 2030 metų išlieka toks pat.

Anot ministro, svarbiausia rasti pusiausvyrą tarp ginkluotės modernumo ir jos pristatymo greičio. Jo vertinimu, būtina įsigyti tokią įrangą, kuri galėtų atvykti greitai, ne visuomet orientuojantis į modernžiausius, dar prototipų stadijoje esančius sprendimus.

R. Kaunas pabrėžė, kad patys planai nesikeičia, tačiau nuolat persvarstomas jų įgyvendinimo pobūdis, koncepcija ir priemonės.

Pasak ministro, didžiausia rizika terminams kyla dėl pramonės galimybių laiku pristatyti užsakytą produkciją. Jis nurodė, kad kai kurie projektai jau nusitęsė iki metų pabaigos dėl derinimų su gamyklomis ir pramonės atstovais.

Politiko teigimu, gamintojų pajėgumai šiandien yra gana riboti: naujai užsakomi radarai ar ginkluotė paprastai nepristatomi per pusmetį, nors to būtų siekiama. Dažniausiai jų tenka laukti metus ar dvejus.

Vertindamas planuojamą kitų metų gynybos biudžetą, R. Kaunas sakė, kad krašto apsaugos poreikiams numatytas finansavimas yra tinkamas. Ministras akcentavo, jog absoliučia suma jis nėra mažesnis nei šiemet, o svarbiausia – užtikrinti darbų tęstinumą.

Jis taip pat nurodė, kad ir toliau didelis dėmesys bus skiriamas oro gynybai, ypač vieningos oro gynybos sistemos kūrimui, kurio anksčiau nebuvo imtasi.

Kartu ministras pripažino tikėjęsis didesnio finansavimo ir vylėsi, kad per metus gali būti rasta papildomų sprendimų.