770 mln. eurų šeimos paketui: ekonomistė perspėja, kas galiausiai už tai sumokės

Lietuvoje pristatytam devynių priemonių šeimos politikos paketui planuojama skirti beveik 770 mln. eurų. „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pabrėžė, kad vertinant šį planą svarbu skaičiuoti ne vien jo kainą, bet ir įsitikinti, ar priemonės būtų veiksmingos bei tvarios ilguoju laikotarpiu.

Apie tai ekonomistė kalbėjo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“.

Beveik 1 proc. BVP – būtinas ilgalaikis susitarimas

I. Genytės-Pikčienės vertinimu, pirmiausia būtina aiškiai apibrėžti pagrindinį paketo tikslą. Ji atkreipė dėmesį, kad beveik 770 mln. eurų yra reikšminga suma – maždaug 1 proc. BVP, todėl daug kas priklausytų nuo to, kaip būtų įvertinta šių lėšų nauda ir kokių konkrečių rezultatų būtų siekiama.

Ekonomistė teigė, kad norint pokyčių demografijos srityje būtinos ilgalaikės, tvarios ir tiksliai nutaikytos priemonės. Jos, pasak jos, neturėtų baigtis su vienu politiniu ciklu – šeimoms reikia pastovumo ir stabilumo jausmo.

Tam reikalingas visų partijų sutarimas, kad demografija yra strateginė kryptis, kurios būtų laikomasi ne vieną penkmetį. I. Genytė-Pikčienė perspėjo, jog svarbu nepakartoti situacijos, susiklosčiusios prieš didžiąją 2009 metų recesiją.

Tuomet demografinius rodiklius pavyko pagerinti dosniomis motinystės išmokomis, tačiau per krizę, nebegalint laikytis ankstesnės dosnios politikos ir fiskalinės drausmės reikalavimų, padėtis smarkiai pasikeitė. Ekonomistės teigimu, tai prisidėjo prie reikšmingų emigracijos srautų.

Žmonės tuomet pajuto staigų sąlygų pasikeitimą ir prarado saugumo jausmą. Vėliau vaikų susilaukusios moterys matė, kad jų motinystės išmokos gerokai sumažėjo. Todėl nestabilumas, anot ekonomistės, pats savaime yra didelė rizika.

Dėl to dabar reikėtų rinktis tokias priemones, kurias šalis gali išlaikyti pagal savo fiskalines galimybes ir kurios būtų ilgalaikės, tikslingos bei leistų pasiekti rezultatų.

Nemokamas maitinimas kelia daugiausia klausimų

Kalbėdama apie išmokas ir priemones, kurios taikomos nevertinant šeimos pajamų, I. Genytė-Pikčienė nurodė, kad visų sprendimų negalima vertinti vienodai. Jos manymu, kiekvieną priemonę reikia nagrinėti atskirai.

Kaip vieną pavyzdžių ji išskyrė visuotinį nemokamą maitinimą. Ekonomistė priminė pamatinę ekonomikos taisyklę, kad nemokamų pietų nebūna, nes už juos vis tiek kažkas turi sumokėti.

Didelę paketo dalį sudaro planai nemokamai maitinti ir vyresnių klasių moksleivius, tačiau būtent ši priemonė, pasak I. Genytės-Pikčienės, sulaukia bene daugiausia kritikos. Kyla klausimų, ar ji iš tiesų reikalinga, kaip ji susijusi su gimstamumo didinimu ir ar tai yra pakankamai tiksli priemonė, atsižvelgiant į jos kainą.

Ekonomistė taip pat atkreipė dėmesį į tėvų forumuose skelbiamus nusiskundimus dėl išmetamo maisto. Jos teigimu, jau dabar pradinių klasių mokinių maitinimas ne visur pasiteisina ir ne visur veikia efektyviai.

Kartu ji pabrėžė, kad viešosios gėrybės nėra nemokamos, o fiskalinė drausmė reiškia, jog įtampa tik didės. I. Genytės-Pikčienės vertinimu, biudžete gali nebūti pakankamai pajamų, kurios leistų tokį paketą ilgai finansuoti.

Galiausiai už tai, anot jos, mokėtų visi mokesčių mokėtojai, įskaitant ir tėvus, kurie jau augina vaikus arba dar tik planuoja jų susilaukti.

Reikia spręsti kasdienes šeimų problemas

Ekonomistės nuomone, gimstamumo klausimas neturėtų būti paliktas vienos ministerijos atsakomybei. Jos teigimu, būtina vertinti visą jaunos šeimos kelią ir iššūkius, su kuriais ji susiduria.

Vienas svarbiausių jų – darbo ir motinystės derinimas moterims, siekiančioms įsilieti į darbo rinką ir išlikti joje aktualioms. Tai susiję ir su švietimo bei ikimokyklinio ugdymo problemomis. I. Genytė-Pikčienė atkreipė dėmesį, kad motinystės atostogoms trunkant pusantrų metų, likusį pusmetį šeimai gali būti sunku gauti vietą ugdymo įstaigoje.

Pasak ekonomistės, yra daug neišspręstų mažesnių klausimų, galinčių turėti didelį bendrą poveikį. Juos spręsti sudėtinga, o greitų rezultatų per vieną politinį ciklą tikėtis būtų sunku. Vis dėlto ji norėtų, kad didžiausias dėmesys pirmiausia būtų skiriamas pagrindinėms viešojo sektoriaus paslaugoms.

Šeimos kasdien susiduria su problemomis švietimo sistemoje, taip pat su sveikatos apsaugos sunkumais, kurie jas lydi nuo pat vaiko gimimo. Ekonomistės vertinimu, užuot pirmiausia sprendus eilių ir paslaugų prieinamumo klausimus, ieškoma naujų priemonių, todėl būtinas strategiškesnis ir ilgesnio laikotarpio požiūris.

Vis dėlto ji įžvelgė ir tinkamų siūlymų. Darbo ir šeimos derinimą gerinančios priemonės, kurios skatintų didesnes pajamas gaunančias moteris susilaukti vaikų ir jų turėti daugiau, jos manymu, būtų prasmingos, kai svarbiausia problema yra paskatinti šeimas ryžtis pirmajam vaikui.

Šeimos, susidūrusios su kompleksiniais iššūkiais, dažnai sprendimą atideda. Tačiau ilgai delsiant, I. Genytės-Pikčienės teigimu, vaikų susilaukti galiausiai gali tapti sudėtinga.