Viena kiemo klaida vilioja šliužus: rudenį paliktos krūvos gali tapti jų „viešbučiu

Šį rudenį gyventojams, tvarkantiems nukritusius lapus, nupjautą žolę ir kitas sodo atliekas, gali tekti keisti įprastą tvarką. Nuo gegužės 1 dienos išplėstas teritorijų, kuriose lauko sąlygomis draudžiama deginti žaliąsias atliekas, sąrašas.

Tačiau specialistai ragina šių atliekų nepalikti ir pūti sklype. Po labai drėgnos vasaros susikaupusios šlapios žolės bei lapų krūvos gali tapti tinkama priebėga šliužams ir vieta jų kiaušinėliams dėti.

Aplinkotvarkos įmonės „Ecoservice“ atliekų surinkimo verslo direktorė Daiva Skrupskelienė pateikia patarimų, kaip rudenį laikantis reikalavimų sutvarkyti aplinką ir neįrengti šliužams patogios slėptuvės.

Deginimo ribojimai apima daugiau vietų

Iki šiol dalis žmonių rudenį surinktus lapus, sausą žolę ar kitas augalines atliekas paprasčiausiai sudegindavo. Miestuose ir miesteliuose tai jau buvo draudžiama, o nuo gegužės 1-osios draudimas pradėtas taikyti platesnėse teritorijose.

Jeigu augalų ar jų dalių nėra galimybės kompostuoti, jų deginti negalima ne tik miestuose ir miesteliuose. Šis draudimas galioja ir kurortuose, kurortinėse teritorijose bei sodų bendrijose, kurios nepatenka į miestų teritorijas, išskyrus numatytus atvejus.

Kaimų ir viensėdžių gyventojams gali būti taikomos kitokios sąlygos, nes jas turi teisę nustatyti savivaldybės.

Išimtis numatyta sausoms šakoms ir kitoms sumedėjusioms augalų dalims: tam tikromis aplinkybėmis ir laikantis nustatytų reikalavimų galima sudeginti iki 1 kub. metro tokių atliekų. Vis dėlto lapams bei nupjautai žolei ši nuostata nėra taikoma.

Nugenėtas arba nukirstas medis gali būti išdžiovinamas, paruošiamas kaip kuras ir naudojamas krosnyje, grilyje ar šašlykinėje.

Drėgnos krūvos tampa palankia vieta šliužams

Tvarkant kiemą prieš žiemą nebūtina surinkti kiekvieno lapo. Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia sklype nepalikti didelių, ilgai drėgmę išlaikančių lapų, žolės ir kitų žaliųjų atliekų sankaupų.

Tokiose vietose išsilaikanti drėgmė sudaro palankias sąlygas šliužams slėptis ir dėti kiaušinėlius. Per metus vienas invazinis šliužas gali padėti iki 500 kiaušinėlių, todėl rudenį paliktos šlapios atliekų krūvos problemų gali pridaryti jau pavasarį.

Pasak D. Skrupskelienės, žmonės dažnai pradeda rudens tvarkymo darbus dar neapsisprendę, kur vėliau bus dedamos surinktos atliekos.

Ji pataria prieš tvarkant kiemą įvertinti numatomą atliekų kiekį ir iš anksto pasirinkti, ar jos bus dedamos į specialų konteinerį, kompostuojamos, ar tvarkomos kitu būdu.

Dalį lapų galima panaudoti mulčiui arba kompostavimui, todėl nebūtina visų jų išvežti.

Vis dėlto tvarkos reikia laikytis ir kompostuojant. Žaliąsias atliekas rekomenduojama kaupti vienoje tam skirtoje vietoje, užuot palikus daugybę atskirų krūvų visame sklype. Prie kompostinės taip pat neturėtų likti išbyrėjusių lapų, žolės ar kitų pūvančių, drėgmę ilgai išlaikančių liekanų.

Ką daryti, kai kompostinėje nebelieka vietos

Nedideliuose sklypuose vienas paprasčiausių žaliųjų atliekų tvarkymo būdų yra kompostavimas. Tačiau rudenį lapų, žolės ir kitų augalinių liekanų per trumpą laiką gali susidaryti daugiau, nei telpa kompostinėje. Šiemet tai ypač aktualu dėl gausios drėgmės, nes žolė vis dar sparčiai auga ir ją reikia pjauti.

Atliekų perteklių galima vežti į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles. Jose priimami lapai, nupjauta žolė, piktžolės, smulkios šakos bei kitos augalinės atliekos. Daugelyje tokių aikštelių gyventojų atliekos priimamos nemokamai, tačiau savivaldybės gali nustatyti kiekio ar kitus apribojimus.

D. Skrupskelienė nurodo, kad dažnai daroma klaida žaliąsias atliekas mesti į mišrių atliekų konteinerius arba palikti prie jų. Taip pat neteisinga lapus ir žolę vežti į pamiškę, manant, jog jie vis tiek suirs.

Netinkamose vietose paliktos pūvančios lapų ir žolės krūvos ilgai būna drėgnos, todėl gali pritraukti įvairius gyvius, įskaitant invazinius šliužus. Jie greitai gali pasiekti ir gyventojų sodus. Be to, pūvančios žaliosios atliekos gali skleisti nemalonų kvapą.

Jeigu atliekų susikaupė daug, o nugabenti jų į aikštelę nėra galimybės, galima užsakyti išvežimą didmaišiais arba specialiais konteineriais. Šia paslauga gali naudotis ir keli kaimynai kartu.

D. Skrupskelienė primena, kad į žaliųjų atliekų didmaišius ar konteinerius turi būti metamos tik augalinės kilmės atliekos. Vazonai, buitinės atliekos ir kitos priemaišos apsunkina rūšiavimą bei tolesnį atliekų tvarkymą.

Taigi rudenį žaliųjų atliekų daugelyje vietų deginti nebegalima, tačiau jų taip pat nereikėtų palikti pūti kieme. Atliekas, kurių nepavyksta panaudoti kompostui ar mulčiui, reikėtų išvežti arba perduoti atliekų tvarkytojams.