E. Mildažytę sukrėtė incidentas gatvėje: po jo kilo aštrūs klausimai apie atvykėlius

Edita Mildažytė socialiniame tinkle pasidalijo pasakojimu apie nemalonų nutikimą gatvėje. Žurnalistės teigimu, ją vos nekliudė prieš eismą važiavęs pavėžėjimo automobilis, o netrukus prieš ją nuo dviračio pargriuvo maisto kurjeris.

Įvykiai gatvėje paskatino svarstymus

E. Mildažytė rašė, kad nustebo pamačiusi prieš eismą judantį „Toyota Prius“ ir vos neatsidūrė po jo ratais. Anot jos, barzdotas tamsiaodis automobilio vairuotojas jos nepastebėjo, nes dėmesį buvo sutelkęs į telefone matomą programėlę.

Netrukus, pasak žurnalistės, priešais ją išsigandęs nuo dviračio nukrito žmogus su mėlynu krepšiu ant pečių. Iš kuprinės išbyrėjo jo vežamo užsakymo turinys. Kurjeris pasitaisė veidą dengusį raištį ir ėmė maistą dėti atgal į termokrepšį, kad pristatytų jį užsakovui, nors šis jau buvo atsidūręs prie balos.

Šie vaizdai E. Mildažytei sukėlė klausimų, iš kur atvyksta tokie žmonės, kas ir kada juos pakvietė dirbti Lietuvoje, neturint kalbos žinių, įgūdžių ar orientacijos.

Žurnalistė taip pat svarstė, kokią ekonominę naudą šaliai suteikia maisto pristatymo darbuotojai ir per programėles iškviečiamų automobilių vairuotojai. Jos nuomone, jie jau daro įtaką eismo kultūrai, todėl ji kėlė klausimą, kam ir kokia yra minima ekonominė nauda.

Palygino su invazinėmis rūšimis

Savo mintis E. Mildažytė susiejo su invazinių rūšių plitimu gamtoje. Ji priminė Sosnovskio barštį, kuris dėl ekonominės naudos kadaise buvo atvežtas į Lietuvą iš plačiosios Sovietų Sąjungos ir aktyviai propaguotas kaip pašaras kolchozams. Vėliau paaiškėjo, kad augalas yra nuodingas.

Anot jos, kolūkinių fermų ir pačios Sovietų Sąjungos jau nebėra, tačiau Sosnovskio barščių Lietuvoje gausu.

E. Mildažytė taip pat paminėjo pajūrinę zundą, kurios taisyklingomis geometrinėmis formomis anksčiau žavėjosi fotografai, kol tapo aišku, kad šis išvaizdus invazinis augalas stelbia jautrią pajūrio florą.

Ji prisiminė ir muilinę guboją, kuri kadaise buvo saugoma bei puoselėjama, o už jos skynimą kopose grėsė didelės baudos. Dabar šį augalą esą raginama rauti su šaknimis ir naikinti kaip invazinį kenkėją.

Panašią situaciją žurnalistė įžvelgė kalbėdama apie lubinus: anksčiau jais gerintos dirvos ir laukai, o šiandien jie skinami tam, kad kitąmet neišplistų ir jų vietoje galėtų augti gysločiai bei bitkrėslės.

Ji paminėjo ir kormoranus, kuriuos vieni žmonės keikia, o kiti vertina, dažniausiai gyvendami toliau nuo jų kolonijų. E. Mildažytė atkreipė dėmesį, kad kol kas dar žavimasi baltaisiais garniais, tačiau invazinius vėžius jau bandoma išgaudyti, kad šie nepradėtų dominuoti vietinių rūšių atžvilgiu.

Pasak E. Mildažytės, gamtoje agresyvi invazinė rūšis, kuriai leidžiama ar kuri tyčia įvežama, prisitaiko ir ima stelbti vietines rūšis. Iš pradžių patrauklūs gali atrodyti keli egzotiški daigai, tačiau vėliau jie pakeičia visą ekosistemą.

Žurnalistė pridūrė, kad europiečiai dabar kuria galingas programas vietinėms rūšims išsaugoti autentiškose jų augavietėse. Ypatingas dėmesys skiriamas retoms, senose radimvietėse augančioms ir lėtai besidauginančioms veislėms, kurios be apsaugos nebeatsikuria.

E. Mildažytė nurodė neprieštaraujanti, kad jos įrašu būtų pasidalyta su naujienų portalu tv3.lt.