NATO ir Lietuvos gynyba: Kojala paaiškino, kodėl viskas nesiremia vien 5-uoju straipsniu

Drono numušimas prie Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) tapo pavyzdžiu, kaip NATO pajėgos gali sureaguoti į konkretų incidentą Lietuvos teritorijoje. Tačiau didesnės grėsmės atveju Aljanso veiksmai nebūtinai prasidėtų tik nuo NATO penktojo straipsnio aktyvavimo.

Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala laidoje aptarė, kokių priemonių NATO turi ir kaip jos galėtų būti taikomos Lietuvai kilus rimtesniam pavojui.

NATO gynybos įsipareigojimai Lietuvai

L. Kojalos teigimu, istorijoje kolektyvinės gynybos organizacijoms dažnai kildavo klausimų, ar užpulta valstybė iš tiesų gali tikėtis kitų pagalbos. Vis dėlto NATO per savo veiklos laikotarpį parodė gebanti veikti išvien, atgrasyti priešininkus ir stiprinti priemones, kad šis atgrasymas neprarastų veiksmingumo.

Jis pabrėžė, kad Lietuvos ir viso regiono aplinkybės iš esmės pasikeitė dėl tiesioginio NATO vaidmens. Tai atsispindi ne vien narystėje, bet ir konkrečiose jos pasekmėse: nuo 2017 metų Lietuvoje dislokuotose sąjungininkų pajėgose, oro policijos misijoje, kuri šiemet tampa oro gynybos misija.

Anot eksperto, incidentų metu matomi ir praktiniai šių sprendimų rezultatai. Kartu vyksta aiškus procesas, vedantis prie visavertės Vokietijos brigados dislokavimo. Tai rodo, kad NATO yra ne tik politinis susivienijimas, bet ir gynybiniams veiksmams pasirengęs Aljansas.

Pilkoji zona kelia rimtą dilemą

Pasak L. Kojalos, Rusijos veikimas vadinamojoje pilkojoje zonoje NATO kelia rimtą problemą. Jo vertinimu, Maskva gali bandyti testuoti Aljansą, nuosekliai kelti rizikos bei grėsmės lygį, tačiau vengti tokio akivaizdaus žingsnio, kuris tiesiogiai paskatintų taikyti penktąjį straipsnį.

Taip Rusija kartu didina NATO valstybių patiriamus kaštus ir saugumo rizikas. Ekspertas pažymėjo, kad atsakas turi būti proporcingas, tačiau svarbiausia išlieka atgrasymo principas.

Anot jo, NATO esmė yra ne tik reaguoti į jau įvykdytą veiksmą, bet ir įtikinti priešininką, kad vien ketinimas imtis tokio veiksmo sukeltų agresoriui nepriimtinai stiprų atsaką.

L. Kojala teigė, kad šioje srityje dar reikia nuveikti daugiau. Jo nuomone, Europos valstybės dažnai labiau remiasi reakcija į įvykį nei išankstiniu jo užkardymu. Vis dėlto pokyčių jau esama, įskaitant Vokietijos Vyriausybės sprendimą hibridinius Rusijos veiksmus aiškiai sieti su Rusijos valstybinėmis institucijomis.

Rytinio NATO sparno stiprinimas taip pat skirtas atgrasymui – siekiama parodyti Rusijai, kad jos grasinimai, taip pat ir branduoliniu ginklu, neprivers Europos bei NATO šalių atsitraukti ar įgyvendinti Kremliaus reikalavimų. L. Kojalos vertinimu, būtina daugiau iniciatyvos, kad Rusijai nekiltų įspūdis, jog ji gali toliau provokuoti ir nesulaukti atsako.

Vien penktuoju straipsniu NATO neapsiriboja

Kalbėdamas apie hipotetinę situaciją, jei dronas būtų smogęs Kruonio hidroelektrinei, L. Kojala priminė, kad NATO turi ne vien politinio susitarimo, bet ir karinio aljanso struktūrą. Organizacija turi vadavietes, NATO vyriausiąjį ginkluotųjų pajėgų vadą bei po didelio masto invazijos atnaujintus regioninės gynybos planus.

Šie planai pirmiausia remiasi žvalgybine informacija ir grėsmių vertinimu: analizuojamos priešininko intencijos, galimi pavojai, taip pat mokomasi iš Ukrainos patirties. Tik tada sprendžiama, koks atsakas būtų reikalingas.

Ekspertas atkreipė dėmesį, kad NATO gali pasitelkti ir ketvirtąjį straipsnį. Jis numato valstybių konsultacijas bei tinkamiausio atsako paiešką kilus grėsmei, ypač kai įvykiai vystosi sparčiai ir pradžioje trūksta aiškumo, kas tiksliai nutiko.

Prireikus gali būti aktyvuotas ir penktasis straipsnis, tačiau net jo nepasitelkus NATO turi veikimo priemonių. L. Kojala kaip pavyzdį nurodė Baltijos jūroje fiksuotus incidentus, susijusius su kabeliais.

Dalis šių atvejų galėjo būti labiau susiję su Rusija, nors ne visi jai buvo tiesiogiai priskirti. NATO į tai reagavo stiprindama pajėgas regione, siųsdama laivus ir pradėdama naują atgrasymo misiją Baltijos jūroje. Pastaruoju metu tokių incidentų sumažėjo, nors dėl tiesioginio NATO veiksmų ryšio su tuo dar galima diskutuoti.

Panašiai sumažėjo ir incidentų, susijusių su Rusijos lainerių bei naikintuvų vykdomais oro erdvės pažeidimais. Anksčiau jų būdavo daugiau, o NATO priėmus sprendimus stiprinti oro gynybą jų sumažėjo. Todėl, L. Kojalos teigimu, NATO veikimas negali būti vertinamas vien per klausimą, ar bus aktyvuotas penktasis straipsnis – Aljansas veikia ir dabartinėmis sąlygomis.