Vasaros keliai pareikalavo gyvybių: psichologas įvardijo, kas vairuotojams nutinka šiltuoju metu

Avarijos vasarą (nuotr. Broniaus Jablonsko, 123rf.com)

Vasarą eismo įvykius gali lemti įvairios priežastys, tačiau šiltasis sezonas vairuotojams atneša ir specifinių rizikų. Ilgesnės išvykos, suintensyvėjęs eismas, karštis, nuovargis, atostogų nuotaika bei skubėjimas gali pakeisti elgesį prie vairo. Kyla klausimas, kodėl vasarą žmonės kartais labiau linkę rizikuoti.

Skaudžiausios 2026 metų vasaros avarijos

Vilniuje žuvo elektriniu dviračiu važiavęs nepilnametis

Birželio 13-osios rytą, apie 4.35 val., Vilniaus Šeimyniškių gatvėje įvyko tragiškas eismo įvykis. Užsienio piliečio vairuojamas automobilis „Toyota Prius“ partrenkė 2010 metais gimusį nepilnametį, kuris elektriniu dviračiu staiga įvažiavo į važiuojamąją dalį.

Po susidūrimo ant kelio kritusį dviratininką kliudė ir ta pačia kryptimi važiavęs automobilis „Toyota Corolla“. Nepilnametis žuvo, o abiejų automobilių vairuotojai buvo blaivūs.

Gelbėtojai ištraukė po automobiliu atsidūrusį dviratininką, tačiau medikai konstatavo jo mirtį.

Per BMW avariją Vilniuje žuvo du jaunuoliai

Liepos 4-osios paryčiais, apie 4.20 val., Vilniaus Žirmūnų gatvėje įvyko viena skaudžiausių vasaros nelaimių. 2007 metais gimusios Šarlotės Liman vairuojamas „BMW 530e“ tapo nevaldomas ir atsitrenkė į apšvietimo stulpą.

Avarijoje žuvo du BMW keleiviai – 21 metų vaikinas ir 19-metė mergina. Vairuotoja buvo sužeista ir išvežta į ligoninę.

Policijai peržiūrėjus miesto vaizdo kamerų įrašus, paaiškėjo, kad prieš nelaimę Žirmūnų gatvėje galėjo vykti dviejų automobilių lenktynės. Automobilis vingiuotoje gatvės vietoje buvo nesuvaldytas ir rėžėsi į stulpą.

Po smūgio BMW užsidegė atvira liepsna. Ugniagesiai gelbėjo sudaužytame automobilyje buvusius žmones, tačiau dviejų keleivių medikams išgelbėti nepavyko.

Vairuotojai buvo nustatytas lengvas girtumas. Taip pat nustatyta, kad ji vairuotojo pažymėjimą buvo gavusi tų pačių metų gegužę, likus vos kelioms savaitėms iki nelaimės.

Vairuotoja pateikė savo versiją, kad ją prispaudė kitas automobilis ir ji neturėjo galimybės pasitraukti. Šias avarijos aplinkybes toliau aiškinosi teisėsauga.

Vilniaus rajone susidūrė trys transporto priemonės

Liepos 23-iosios popietę, prieš 15 valandą, Vilniaus rajone prie Ažulaukės kaimo susidūrė BMW, „Ford Galaxy“ ir šiukšliavežis vilkikas. Per nelaimę žuvo BMW vairavusi 19-metė mergina.

Ji buvo ne tik jauna vairuotoja, bet ir šimtukininkė – mokyklos egzaminus buvo išlaikiusi aukščiausiais įvertinimais.

Pirminiais duomenimis, 2007 metais gimusios merginos vairuojamas BMW išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su vilkiku. Vėliau BMW kliudė „Ford Galaxy“, o šiukšliavežis nuo smūgio nuvažiavo į griovį.

Ugniagesiai išlaisvino BMW prispaustą vairuotoją ir perdavė ją medikams. Nors mergina buvo gaivinama, jos išgelbėti nepavyko – ji mirė greitosios medicinos pagalbos automobilyje. Daugiau žmonių BMW nebuvo.

Pareigūnai atkreipė dėmesį, kad ant automobilio buvo žalias klevo lapas, rodantis, jog vairuotojos stažas galėjo būti trumpesnis nei dveji metai. Po avarijos kelias buvo uždarytas, pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Kauno rajone automobilis apvirto atsitrenkęs į viaduko atitvarus

Liepos 29-osios popietę, apie 15.21 val., kelyje Klaipėda–Kaunas ties Kauno rajono Sausinės kaimu įvyko dar viena skaudi nelaimė. Kauno link važiavęs „Renault Megane“ trenkėsi į ant viaduko įrengtus atitvarus ir apvirto.

Per avariją žuvo nepilnametė keleivė, o keturi kartu važiavę žmonės buvo nugabenti į gydymo įstaigas. Atvykę medikai merginai padėti nebegalėjo – jos mirtis konstatuota įvykio vietoje.

Tarp sužeistųjų buvo 1996 ir 1994 metais gimusios moterys bei 2002 metais gimęs vyras. Pirminė informacija rodė, kad kitos transporto priemonės nebuvo kliudytos.

Policija pradėjo aiškintis nelaimės aplinkybes. Avarija sutrikdė eismą kelyje Klaipėda–Kaunas, o pareigūnai ir medikai aiškinosi, kaip automobilis atsitrenkė į viaduko atitvarus bei apvirto.

Kėdainių rajone mikroautobusas trenkėsi į vilkiko puspriekabę

Rugpjūčio 13-osios popietę, apie 13.20 val., Kėdainių rajone kelyje A8, ties Šilainių kaimu, įvyko tragiška avarija. Remontuojamame kelio ruože ta pačia kryptimi važiavęs ukrainietiškais numeriais pažymėtas mikroautobusas „Mercedes-Benz Sprinter“ atsitrenkė į vilkiko „Renault“ puspriekabės galą.

1978 metais gimusio vyro vairuojamas vilkikas tuo metu stovėjo prie raudono šviesoforo signalo. Mikroautobusu keliavo devyni žmonės, penki iš jų po smūgio buvo prispausti. Keturiems žmonėms išlaisvinti prireikė ugniagesių gelbėtojų pagalbos.

Žuvo du mikroautobuso keleiviai: 1983 metais gimęs vairuotojas ir 1971 metais gimusi keleivė. Dar šeši žmonės buvo sužeisti ir pristatyti į gydymo įstaigas. Tarp jų buvo keturios 35–45 metų moterys, 1981 metais gimęs vyras ir 2012 metais gimęs nepilnametis.

Visi mikroautobusu važiavę asmenys buvo užsieniečiai. Vilkiko vairuotojas po medikų apžiūros gydėsi ambulatoriškai.

Nelaimė įvyko maždaug už 29 kilometrų nuo Kauno, Panevėžio kryptimi. Į vietą atvyko specialiosios tarnybos, o ugniagesiai iš sudaužyto mikroautobuso vadavo prispaustus žmones.

Ar vasarą žmonės prie vairo labiau atsipalaiduoja?

Nors šių eismo nelaimių aplinkybės buvo skirtingos, kyla klausimas, ar šiltasis metų laikas pats savaime gali pakeisti žmonių elgesį kelyje.

Psichologas Edvardas Šidlauskas naujienų portalui tv3.lt aiškino, kad vasarą didesnį neatsargumą ir impulsyvesnius sprendimus gali lemti keli psichologiniai veiksniai. Jis taip pat atkreipė dėmesį į saugesnio elgesio kelyje svarbą.

Anot E. Šidlausko, vasarą žmonės mažiau laiko praleidžia internete, o daugiau veiklos persikelia į realią aplinką. Pasibaigus studijoms ir prasidėjus atostogoms, daugiau dėmesio skiriama poilsiui, kelionėms, maudynėms, susitikimams su artimaisiais bei pramogoms.

Psichologo teigimu, vasara daugeliui siejasi ne tik su laisvalaikiu, bet ir su didesniu atsipalaidavimu bei mažesniais vidiniais apribojimais.

E. Šidlauskas vasaros laikotarpį palygino su kelių mėnesių „proto atostogomis“ ir priminė Senovės Graikijos Saturnalijas, kai žmonės kartą per metus leisdavo sau elgtis kitaip, atsipalaiduoti ir krėsti išdaigas.

Jo vertinimu, šiltuoju metu dėl to gali daugėti ir nelaimių keliuose. Tam įtakos gali turėti neblaivūs vairuotojai, mažesnis atsakingumas bei budrumas. Pasak psichologo, dalis žmonių vasarą atostogauja ne tik nuo darbo, bet ir mintyse.

Karštis gali silpninti koncentraciją

Paklaustas apie karštų orų poveikį psichikai, agresyvumui ir impulsyviam elgesiui prie vairo, E. Šidlauskas pabrėžė, kad aukšta temperatūra daro įtaką savijautai ir koncentracijai.

Jo teigimu, šiluma labiau atpalaiduoja, o vėsesnė aplinka padeda išsaugoti budrumą ir dėmesio koncentraciją.

Psichologas nurodė, kad šilta aplinka ar dušas gali padėti atsipalaiduoti ir užmigti, o šaltis aktyvina mąstymą. Anot jo, karštis apsunkina bei lėtina mąstymą, todėl susitelkti tampa sudėtingiau, tuo metu vėsesnė aplinka padeda geriau koncentruoti dėmesį.

Pašnekovo manymu, prastesnis susikaupimas gali lemti platesnes pasekmes – nuo mažesnio atidumo kelyje iki didesnio nelaimingų atsitikimų skaičiaus.

Jis pabrėžė, kad ypač vairuojant svarbu ugdyti sąmoningumą ir atsakomybę bei suvokti savo veiksmų pasekmes. E. Šidlausko teigimu, Lietuvoje vairavimo kultūra tebėra problemiška dėl konkuravimo, emocijų ir nepagarbos, o emocijos mažina budrumą bei skatina impulsyvumą.

Ką vairuotojams būtina prisiminti

E. Šidlausko teigimu, saugesnis eismas prasideda nuo pagarbos sau ir kitiems eismo dalyviams. Jis ragino neprarasti atidumo, stebėti situaciją kelyje ir suprasti, kad kiekvienas sprendimas turi poveikį aplinkiniams.

Psichologas pabrėžė, kad svarbi vidinė motyvacija ir supratimas, jog drausmingas elgesys reikalingas pirmiausia pačiam žmogui. Vidinė disciplina, anot jo, mažina stresą ir įtampą, padeda saugoti sveikatą bei mažina avarinių situacijų tikimybę. Jis taip pat išskyrė emocinį raštingumą – gebėjimą valdyti stresą, emocijas ir koncentraciją.

Psichologo vertinimu, vis daugiau dėmesio reikėtų skirti saviugdai: geresniam savo emocijų pažinimui, sąmoningumo ugdymui ir emocinio atsparumo stiprinimui.

Jis tai palygino su fiziniu sportu – tokia praktika gali tapti psichikos higiena, ilgainiui padedančia išlaikyti geresnę gyvenimo kokybę.