Sinkevičius perspėja: sprendimai dėl sankcijų, energijos ir migracijos gali smogti Lietuvai

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius laidoje aptarė Europos Sąjungos ryšius su Indija ir Kinija, sankcijas Rusijai bei Baltarusijai, brangstančią energiją, šeimos politiką ir migraciją. Jo vertinimu, Lietuva privalo ieškoti ne tik greitų sprendimų, bet ir nuoseklios ilgalaikės strategijos.

Šiuo metu Sinkevičius yra Delyje, kur kartu su Pramonės ir energetikos komitetu rengiasi balsavimui dėl laisvosios prekybos susitarimo su Indija. Komisija šį susitarimą patvirtino sausio 27 dieną.

Politikas taip pat nurodė, kad Europos Parlamente pradeda kuruoti lustų klausimus. Todėl jam aktuali lustų gamyba, tiekimo diversifikavimas bei galimybės stiprinti lustų projektavimą ir gamybą Indijoje bei Europos Sąjungoje. Anot jo, tai ypač reikšminga automobilių sektoriui, kuriam Indija yra viena svarbiausių tiekėjų.

Vizito metu aptariama daug sričių – nuo energetikos iki plieno tiekimo. Sinkevičius teigė jau susitikęs su trimis Indijos ministrais, o tą dieną jo dar laukė du susitikimai. Pokalbiuose buvo nagrinėjami ir paprastesni, ir sudėtingesni klausimai.

Jo teigimu, Europos Sąjungos priklausomybė nuo Kinijos šiuo metu yra gerokai didesnė, tačiau Indija gali tapti alternatyva. Sinkevičius pabrėžė, kad ES svarbiausia kuo plačiau diversifikuoti partnerystes ir plėsti laisvosios prekybos susitarimus.

Indiją jis apibūdino kaip didžiulę ir įvairioms pramonės šakoms patrauklią rinką – automobilių gamintojams, farmacijos įmonėms ir kitiems sektoriams. Pasak jo, Europa negali apsiriboti vienu pasirinktu partneriu, nes platus partnerių ratas padėtų išvengti krizių ES viduje, kurias galėtų sukelti pavieniai politiniai sprendimai.

Rusijos energijos ištekliai ir sankcijų klausimas

Kalbėdamas apie JAV prezidento Trumpo pasirašytą sankcijų Rusijai paketą ir didesnius muitus valstybėms, perkančioms Rusijos energijos išteklius, Sinkevičius prognozavo, kad Indija veikiausiai prisiims riziką. Jo teigimu, šis klausimas tiesiogiai neaptarinėjamas, nes yra susijęs su ES ir Indijos dvišaliais santykiais.

Indija perka apie 1,6 milijono barelių rusiškos naftos per parą ir yra viena didžiausių Rusijos energetikos išteklių pirkėjų. Todėl, anot Sinkevičiaus, staigus tokių pirkimų nutraukimas būtų sudėtingas. Tikrasis sankcijų poveikis ir tai, ar Indijai jis bus pritaikytas, turėtų paaiškėti apie spalio vidurį. Jis mano, kad Indija šiuos klausimus bandys spręsti dvišaliuose santykiuose su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.

Vertindamas Trumpo pirmadienį paskelbtą informaciją, kad Vašingtonas dirba prie didelio susitarimo dėl trąšų iš Baltarusijos pirkimo, Sinkevičius pabrėžė, jog tai būtų JAV sprendimas. Tuo metu Europos Sąjungoje sankcijos galioja iki vasario, o naujas sprendimas būtų priimamas būtent vasarį.

Jis atkreipė dėmesį, kad tuo laikotarpiu Lietuva pirmininkaus Tarybai ir turės tam tikrų svertų. Kartu politikas stebėjosi diskusijomis, kuriose sankcijos pateikiamos tarsi vien Lietuvos sprendimas, nors tai yra visos Europos Sąjungos taikomos priemonės.

Pasak Sinkevičiaus, galiojančios sankcijos aiškiai draudžia Baltarusijos trąšas tiek perkrauti, tiek vežti per ES teritoriją, todėl jis nemato priežasčių staigiam pokyčiui. Jo vertinimu, ūkininkams didesnį sunkumą kelia itin aukšta azoto trąšų kaina. Politikas taip pat teigė, kad šioje diskusijoje stokojama faktų, o daug kalbama emocijomis, nors sankcijos yra europinės ir jų laikosi visos ES valstybės.

Sinkevičius neatmetė, kad vasarį Europos Sąjungos požiūris gali keistis, nes kiekvienas sankcijų pratęsimas yra atskiras svarstymas. Jis priminė, kad sankcijos jau turėjo būti pratęstos, tačiau dėl nesutarimo nebuvo pratęstos šešiems mėnesiams. Sprendimus priima 27 valstybės narės, turinčios skirtingus nacionalinius interesus, todėl būtina nuolat aiškinti savo argumentus ir logiką.

Jo teigimu, sankcijos yra dviašmenis kardas: būtina siekti kuo didesnės žalos Rusijos ekonomikai, kad ji negalėtų finansuoti karo Ukrainoje ir hibridinių atakų, tačiau kartu svarbu nepadaryti žalos savo interesams.

Politikas pripažino, kad Jungtinių Amerikos Valstijų argumentai galėtų paveikti valstybių narių diskusijas, nors neaišku, ar jie iš karto pakeistų priimtus sprendimus. Jis paminėjo ir paleistus politinius kalinius kaip signalą, tačiau svarbiausiu klausimu įvardijo hibridines atakas.

Pasak Sinkevičiaus, Baltarusijos teritorija naudojama hibridinėms atakoms prieš Lietuvą: prie sienos matomi nelegalūs migrantai ir tuneliai. Jo vertinimu, tai nevyksta atsitiktinai, o Lietuva yra testuojama, todėl negali būti naivi.

Jis taip pat teigė, kad Baltarusijos režimas glaudžiai susijęs su Maskva. Baltarusijos teritorija ir karinės bazės naudojamos karui Ukrainoje, iš jos vykdomos hibridinės atakos. Todėl, jei nurodymas ateina iš Maskvos, jis esą bus įvykdytas, o sankcijų švelninimas, Sinkevičiaus abejonėmis, vargu ar pakeistų elgesį, nes sprendimai priimami ne Minske, bet Maskvoje.

Brangus dyzelinas ir galimi sprendimai

Dyzelino kainai Lietuvoje pasiekus apie 2,30 euro ir galint dar kilti po Naujųjų metų dėl akcizų, Sinkevičius teigė, kad valdžia turi galimybių reaguoti, nors sprendimai nebūtų pigūs.

Viena galimybė – akcizo mažinimas. Jis priminė ankstesnį energetikos ministro siūlymą imtis priemonių, jei dyzelino kaina bent penkias dienas laikytųsi aukščiau 2,25 euro ribos. Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ tokį sprendimą palaiko kaip laikiną priemonę. Nors tai mažintų biudžeto pajamas, Sinkevičius akcizo mažinimą vadino vienu greičiausių būdų palengvinti padėtį ir pažymėjo, kad taip elgiasi kaimyninė Lenkija.

Jis taip pat išskyrė augančias kelionių išlaidas, kurios ypač paveikia regionų gyventojus. Vyriausybė numato siūlyti kompensuoti traukinių bilietus, tačiau, politiko manymu, miestams tai nebūtų pakankamas sprendimas. Jis svarstė, kad miestų merai galėtų laikinai kompensuoti viešojo transporto išlaidas.

Kalbėdamas apie šildymo lengvatos grąžinimą, kurį siūlo konservatoriai, Sinkevičius priminė, kad PVM lengvatos panaikinimas buvo vienas punktų ankstesnės kadencijos konservatorių siūlytoje mokesčių reformoje ir jų perrašytame bei Komisijai pateiktame RRF plane. Jo vertinimu, šis įsipareigojimas buvo įvykdytas, todėl dabar siūlomas grįžimas prie lengvatos jam atrodo keistas, ypač savivaldos rinkimų kontekste.

Sinkevičius pripažino, kad geopolitinė situacija didins spaudimą kainoms, tačiau pabrėžė būtinybę subalansuoti priemones. Jo nuomone, reikia trumpalaikių sprendimų, kurie palengvintų sunkiau gyvenančių žmonių ir viduriniosios klasės situaciją, nes kainų augimas šeimų ūkiams tampa didele našta.

Kita vertus, valstybė neturėtų vien reaguoti į kiekvieną nekontroliuojamą įvykį trumpalaikėmis priemonėmis. Sinkevičius pabrėžė, kad būtina orientuotis ir į ilgalaikius sprendimus.

Šeimos politika neturi apsiriboti išmokomis

Sinkevičiaus teigimu, rimta šeimos politika reiškia, kad sprendimai turi būti vertinami per šeimų poreikius įvairiose srityse – susisiekime, kultūroje, sveikatos apsaugoje ir kitur. Valstybė gali sudaryti kuo palankesnes sąlygas kurti šeimas ir auginti vaikus, tačiau galutinį sprendimą dėl to priima pačios šeimos.

Jis išskyrė poreikį užtikrinti, kad vaikų susilaukę žmonės neprarastų pajamų, ir suteikti daugiau lankstumo naudojantis motinystės bei tėvystės atostogomis. Politikas akcentavo ir moterų karjeros svarbą bei kompromisus, kurių reikalauja vaiko gimimas. Valstybė, pasak jo, turi šiuos iššūkius matyti ir siūlyti sprendimus, nors vaikai galiausiai gimsta iš meilės ir šeimos apsisprendimo.

Jo vertinimu, šeimos saugumo paketas dar toli gražu nėra baigtas. Jei šeimos politika laikoma šios Vyriausybės ašimi, ji negali būti vien išmokų klausimas.

Sinkevičius nurodė, kad į šeimos politiką būtina žvelgti ir per kitų ministerijų veiklą. Kaip pavyzdį jis paminėjo žemės ūkio ministro indėlį sprendžiant vaikų maitinimo klausimą. Nors nemokamas maitinimas savaime nepadidins gimstamumo, sveikas vaikų maistas mokyklose yra svarbus. Tą patį principą jis taikė ir ligoninėms, kur pacientai, jo manymu, turėtų gauti sveiką, o ne pigiausią maistą.

Migracija ir muftiato veiklos svarstymas

Kalbėdamas apie planuojamą NSGK svarstymą dėl antrojo muftiato veiklos, Sinkevičius teigė, kad svarbu vertinti, ar valstybėje kuri nors grupė neradikalėja. Vis dėlto jis tokį požiūrį vadino populistiniu bandymu spręsti pasekmes, o ne priežastis.

Pasak jo, problema nėra muftiatas. Pagrindinė problema – ankstesnės Vyriausybės sprendimai migracijos politikoje. Politikas pabrėžė, kad atvykėliai į Lietuvą buvo pakviesti valstybės, o ne muftiato, kuris jų nekvietė ir neįdarbino.

Sinkevičiaus teigimu, būtina iš esmės peržiūrėti migracijos politiką: įvertinti kvotų sistemą, įdarbinimo agentūrų veiklą, atvykstančių žmonių kilmės šalis ir atvykimo priežastis. Taip pat reikia nagrinėti su Baltarusija susijusius saugumo klausimus, ukrainiečių integraciją bei universitetų vaidmenį, nes per juos į Lietuvą atvyksta daug studentų.

Jis pabrėžė, kad valstybė privalo reaguoti į visuomenėje didėjančią įtampą ir peržiūrėti imigracijos politiką. Priešingu atveju klausimas liks gatvėje ir bus sprendžiamas emocijomis – gali atsirasti raginimų uždaryti muftiatą ar įvesti kitus ribojimus, tačiau aiškios imigracijos politikos valstybė vis tiek neturės.

Šiuo metu daugiau kaip 220 tūkstančių žmonių Lietuvoje turi leidimus gyventi, todėl, Sinkevičiaus manymu, šaliai būtina aiški imigracijos strategija ir dabartinę situaciją atitinkantys teisės aktai.

Visą žinių radijo laidą „Pozicija“ rasite čia: