Metų metus sportavo, bet kojos tik stambėjo: diagnozė 44-erių palangiškei atskleidė tikrąją priežastį

44 metų palangiškė Inga Mikalauskienė daugelį metų gyvena aktyviai: sportuoja, sveikai maitinasi, važinėja dviračiu, keliauja ir leidžiasi į sudėtingus žygius. Ji gali įveikti dešimtis kilometrų dviračiu, kopti į kalnus bei keliskart per savaitę treniruotis sporto klube. Vis dėlto, nors pastangų netrūko, jos kojos ilgą laiką keitėsi kitaip nei likusi kūno dalis.

Moteris bandė dietas, protarpinį badavimą, keto mitybą, intensyvų sportą ir masažus, tačiau laukto rezultato nesulaukė. Tik šiemet jai buvo nustatyta lipedema. Pasak Ingos, ši diagnozė pakeitė jos požiūrį į savo kūną ir ilgus metus dėtų pastangų prasmę.

Pirmuosius ženklus prisiminė iš paauglystės

Dabar pažvelgusi atgal Inga mano, kad pirmieji pokyčiai galėjo prasidėti dar paauglystėje. Tuo metu ji nesusiejo neįprastai stambėjančių kojų su galima sveikatos problema.

Ji prisimena, kad paauglystėje kojos buvo labai stambios, o džinsai per šlaunis susitrindavo taip greitai, jog mama naujus turėdavo pirkti net nepraėjus porai mėnesių.

Ryškesni simptomai pasirodė ir nėštumo metu. Tuomet Ingai stipriai tino kojos, kaupėsi skysčiai, atsirado skausmas, o svoris padidėjo 25 kilogramais. Tačiau, kaip ji pasakoja, viršutinė kūno dalis liko liekna.

Dar labiau situacija išryškėjo maždaug sulaukus 35 metų. Svoris pradėjo didėti, tačiau labiausiai augo būtent kojos. Kadangi tuo metu moteris jau sąmoningai rūpinosi sveikata, tokie kūno pokyčiai jai kėlė vis daugiau klausimų.

Palangiškė pasakoja, kad svoris ėmė augti tarsi be aiškios priežasties, o viršutinė kūno dalis išliko liekna, nors kojos stambėjo.

Sportas keitė viršų, bet ne kojas

Inga teigia, kad aktyvumo jos gyvenime niekada netrūko. Pastaruosius 14 metų ji reguliariai sportuoja, daug vaikšto, mina dviratį, keliauja ir renkasi fiziškai sudėtingus maršrutus. Kartu su vyru ji dviračiu gali nuvažiuoti iki Nidos, o kalnuose yra įkopusi į kelis ugnikalnius.

Tačiau kūnas į šias pastangas reagavo nevienodai. Treniruojantis ryškėjo viršutinės dalies raumenys, tačiau kojų pokyčiai buvo beveik nepastebimi.

Inga sporto salėje lankydavosi po tris ar keturis kartus per savaitę, derindavo treniruotes su svoriais, kardio pratimus ir darbą su treneriais. Praėjusią žiemą ji taip pat sportavo itin intensyviai. Vis dėlto treneriai pripažindavo nežinantys, kodėl jos kojos nesikeičia: viršutinė kūno dalis atrodė sportiška, buvo ryškūs nugaros bei kiti raumenys, o apatinė dalis liko tarsi atskira nuo bendrų rezultatų.

Ieškodama sprendimo moteris išbandė skirtingas dietas, badavimą ir protarpinį valgymą. Vienu metu devynis mėnesius laikėsi keto mitybos. Kojos šiek tiek sulieknėjo, tačiau, pasak jos, riebalinis audinys liko skausmingas ir judantis.

Apie galimą ligą prabilo pažįstamos

Lemiamas momentas įvyko šiemet, kai Inga antrąkart išvyko į kalnų stovyklą Slovakijoje. Ten ji sutiko pažįstamas, mačiusias ją ir praėjusiais metais. Po kelių dienų viena moteris atsargiai atkreipė dėmesį į ryškų skirtumą tarp Ingos viršutinės ir apatinės kūno dalių bei paragino kreiptis į specialistą. Ji svarstė, ar tai negalėtų būti susiję su hormonais arba prasidedančia perimenopauze.

Šis pokalbis paskatino palangiškę į situaciją pažvelgti kitaip. Sugrįžusi į Lietuvą ji rado kraujagyslių chirurgę, besispecializuojančią lipedemos srityje. Vizito reikėjo laukti apie mėnesį, o tuo metu Inga dar mėgino ieškoti būdų sumažinti kojų tinimą.

Atlikus tyrimus buvo įvertinta venų ir limfos sistemos būklė, tačiau rimtų sutrikimų, galinčių paaiškinti kojų pokyčius, nerasta. Gydytoja atsižvelgė į bendrą kūno sudėjimą, gyvenimo būdą bei jaučiamus simptomus. Tik šiemet Inga sužinojo, kad daugelį metų vykusius pokyčius lėmė lipedema.

Moteris sako ilgai nežinojusi, kas vyksta, todėl save varginusi griežtomis ir jai netinkamomis dietomis. Tai, jos teigimu, alino ir psichologiškai.

Emociškai sunku buvo ir dėl gyvenimo prie jūros. Inga pasakoja nuolat matydavusi kitų moterų kūnus, lygindavusi save su aplinkinėmis ir baimindavusis, kad kiti ją gali laikyti apsileidusia, tingia ar netinkamai besimaitinančia.

Keičia kasdienybę ir ragina moteris ieškoti atsakymų

Sužinojusi daugiau apie lipedemą, Inga pakoregavo savo įpročius. Ji visiškai atsisakė alkoholio, daugiau dėmesio skiria kardio treniruotėms, sumažino keliamus svorius, įtraukė blauzdų pratimus, pradėjo naudoti kompresines priemones ir stengiasi daugiau judėti per dieną.

Pasportavusi sporto salėje ji vakare dar eina pasivaikščioti arba ramiai pasivažinėja dviračiu. Be to, du ar tris kartus per savaitę atlieka vandens procedūras.

Moteris iš naujo atrado ir masažus. Anksčiau intensyvios procedūros jai buvo skausmingos, todėl dabar ji į priežiūrą žvelgia kur kas atsargiau.

Inga nusprendė savo istorija pasidalyti viešai. Reakcija ją nustebino: kitos moterys ėmė pasakoti apie savo patirtis ir ilgą kelią, kol pavyko išsiaiškinti, kas vyksta su jų kūnu.

Pasak palangiškės, per tris dienas prie jos prisijungė apie tūkstantis moterų, o dabar jų jau yra apie 1,7 tūkst. Jos dalijasi asmeninėmis istorijomis apie siuntinėjimą iš vieno kabineto į kitą ir raginimus mesti svorį ar laikytis dietos, nors pačios teigia beveik nieko nevalgančios ir jaučiančios skausmą.

Inga įsitikinusi, kad viena svarbiausių problemų yra informacijos stoka, nes jai pačiai teko susidurti su specialistais, kurie apie lipedemą nebuvo girdėję.

Ji ragina moteris išsiaiškinti savo simptomų priežastis, ypač jei kaupiasi daug skysčių, skauda kojas ar greitai atsiranda mėlynių. Anot jos, svarbu mėginti atpažinti lipedemą, kad nereikėtų kentėti ir būtų galima kuo anksčiau pradėti ieškoti būdų ją suvaldyti.