Karo scenarijus ir santaupos: ekonomistas įvardijo, kiek grynųjų verta turėti namuose

Tarptautinės situacijos neapibrėžtumas ir besitęsiantis Rusijos plataus masto karas Ukrainoje skatina žmones galvoti ne vien apie fizinį, bet ir apie finansinį pasirengimą ekstremalioms aplinkybėms. Vienas svarbiausių klausimų – kaip elgtis su santaupomis, jeigu krizės metu laikinai nebūtų galima pasiekti banko sąskaitų ar išsigryninti pinigų.

Lenkų ekonomistas ir finansų ekspertas Marcin Iwuć, apie kurio įžvalgas rašo fakt.pl, ragina tokiems atvejams turėti lengvai pasiekiamų lėšų. Vis dėlto jis pabrėžia, kad galimos krizės neturėtų tapti priežastimi priimti skubotus finansinius sprendimus.

Siūlo numatyti evakuacijos fondą

M. Iwuć teigimu, galimas karo scenarijus nereiškia, kad būtina nedelsiant išparduoti turimą turtą ar visas santaupas pakeisti kita valiuta. Jis nerekomenduoja skubiai atsisakyti ilgalaikių investicijų, pardavinėti nekilnojamojo turto arba visų pinigų keisti į eurus, JAV dolerius ar Šveicarijos frankus.

Ekonomisto vertinimu, pasirengimas turėtų būti apgalvotas ir neparemtas panika. Jis siūlo numatyti vadinamąjį evakuacijos fondą – rezervą, kurį krizės atveju būtų galima greitai panaudoti išvykimui iš šalies ir būtiniausiems poreikiams pirmuoju laikotarpiu.

Tokiam fondui jis rekomenduoja turėti kelių tūkstančių zlotų vertės grynųjų pinigų, tai yra maždaug 460–690 eurų. Didžiąją šio rezervo dalį M. Iwuć siūlo laikyti tvirtomis laikomose valiutose: eurais, JAV doleriais ir Šveicarijos frankais.

Kartu jis atkreipia dėmesį, kad konkreti reikalinga suma priklauso nuo asmens ar šeimos aplinkybių, todėl šis dydis negali būti laikomas vienoda rekomendacija visiems. Anksčiau ekonomistas kaip savo pavyzdį nurodė apie 8 tūkst. zlotų, arba maždaug 1,8 tūkst. eurų, grynųjų rezervą kelioms dienoms, per kurias reikėtų persikelti į kitą vietą.

Vien banknotų namuose nepakanka

Pasak M. Iwuć, finansinis pasirengimas ekstremaliai situacijai neturėtų apsiriboti vien grynaisiais. Jo numatytą evakuacijos fondą sudarytų trys dalys: grynieji pinigai, sąskaita užsienio banke ir nedidelis fizinio aukso kiekis.

Užsienio banko sąskaita, ekonomisto manymu, galėtų padėti išsaugoti prieigą prie pinigų, jeigu iškiltų sunkumų vietos finansų institucijose. Svarbi būtų ir banko kortelė, kuri leistų atsiskaityti užsienyje bei prireikus pasiimti grynųjų bankomatuose.

Savo poziciją jis sieja ir su asmenine patirtimi. Prasidėjus karui Ukrainoje, M. Iwuć šeima kurį laiką priėmė iš Ukrainos atvykusius žmones. Viena rimtesnių jų problemų buvo tai, kad pradžioje jie negalėjo pasiekti Ukrainos bankuose laikytų santaupų.

Dėl to, ekonomisto vertinimu, svarbus ne tik turimų pinigų dydis, bet ir galimybė jais pasinaudoti prasidėjus krizei.

Numato ir fizinio aukso rezervą

Be grynųjų bei prieinamos banko sąskaitos, M. Iwuć savo plane mato vietą nedideliam fizinio aukso kiekiui. Jis taip pat yra kalbėjęs apie santaupų ir investicijų paskirstymą skirtingomis valiutomis bei įvairiomis turto rūšimis.

Tačiau svarbiausia ekonomisto žinutė – nepasiduoti panikai ir vien dėl galimos krizės nepertvarkyti visų finansų skubotai. Jo požiūriu, pasiruošimas reiškia likvidų rezervą bei iš anksto sudarytą planą, o ne impulsyvius veiksmus.

Finansiniam pasirengimui jis pirmiausia siūlo užtikrinti greitai pasiekiamus pinigus: dalį jų laikyti grynaisiais ir tvirtesnėmis už vietos valiutą laikomomis valiutomis, taip pat turėti alternatyvų būdą pasiekti santaupas.