Ne tik užmaršumas: ženklai, kurie gali išduoti prasidedančią demenciją

Specialistai atkreipia dėmesį, kad ne kiekvienas užmirštas vardas, pamestas daiktas ar akimirksniu iš galvos iškritęs tikslas, dėl kurio buvo nueita į kitą kambarį, reiškia ligą. Vis dėlto sunerimti reikėtų tuomet, kai tokie pokyčiai pamažu stiprėja ir ima trukdyti kasdienėje veikloje.

Kauno ir Klaipėdos diagnostikos ir chirurgijos klinikos „Meliva“ gydytoja neurologė Rosita Burbaitė nurodo, kad atminties pakitimai dažniausiai tampa pirmuoju Alzheimerio ligos ženklu. Pradžioje paprastai sutrinka epizodinė atmintis – žmogui sunkiau įsiminti naujus dalykus ir prisiminti neseniai nutikusius įvykius, nors senesni prisiminimai dar gali būti išlikę geriau.

Anot neurologės, žmogus gali vis iš naujo klausti to paties, neprisiminti neseniai vykusio pokalbio ar susitikimo, dažniau ieškoti daiktų bei sunkiau įsiminti naują informaciją. Iš pradžių šie požymiai dažnai paaiškinami nuovargiu, stresu arba amžiumi.

Ryškiausius signalus dažnai pastebi šeima

Pradinėje ligos stadijoje žmogus dar gali pats pajusti pasikeitimus. Ligai progresuojant, gebėjimas objektyviai vertinti savo sveikatos būklę gali silpnėti, todėl itin reikšmingi tampa artimųjų pastebėjimai.

R. Burbaitė pabrėžia, kad bandymas įtikinti žmogų, jog jis serga, tokioje situacijoje nėra naudingas. Verčiau aptarti konkrečius matomus pokyčius ir pasiūlyti kreiptis į gydytoją, kad būtų įvertinta atmintis bei bendra sveikata.

Vertinant galimą demenciją gydytojams svarbi artimųjų informacija, todėl į vizitą naudinga atvykti su lydinčiu asmeniu. Jis gali papasakoti apie pamirštus susitikimus, pasiklydimą, sunkumus tvarkant finansus ar atliekant įprastas užduotis – dalykus, kurių pats žmogus gali nepastebėti arba neįvertinti.

Neurologė primena, kad nei Alzheimerio liga, nei demencija nėra įprasta senėjimo dalis. Nors amžius laikomas stipriausiu žinomu rizikos veiksniu ir dauguma Alzheimerio ligos atvejų nustatoma vyresniems nei 65 metų žmonėms, liga gali prasidėti ir anksčiau. Iki 65 metų prasideda mažiau nei dešimtadalis visų Alzheimerio ligos atvejų.

Atmintį gali paveikti ne vien Alzheimerio liga

Į gydytoją kreipusis dėl atminties ar kitų pažintinių funkcijų pokyčių, Alzheimerio liga nenustatoma pagal vieną simptomą ar vieną tyrimą. Pirmiausia aiškinamasi, kada atsirado pokyčiai, kaip jie vystosi ir ar jau daro įtaką kasdieniam žmogaus gyvenimui.

Atliekamas neurologinis ištyrimas, tikrinama atmintis, dėmesys, kalba bei kitos pažintinės funkcijos. Taip pat atliekami kraujo ir galvos smegenų vaizdiniai tyrimai – dažniausiai magnetinio rezonanso tomografija arba kompiuterinė tomografija.

R. Burbaitė nurodo, kad svarbu atmesti ir kitas, ypač koreguojamas, pažintinių funkcijų sutrikimų priežastis. Vertinama, ar simptomai nėra susiję su depresija, miego sutrikimais, vartojamais vaistais, kitomis ligomis, persirgtu insultu, galvos smegenų trauma, regos ar klausos problemomis.

Jeigu diagnozė lieka neaiški arba ją reikia patikslinti, gali būti tiriami biologiniai žymenys: vertinami amiloido ir tau baltymų pakitimai smegenų skystyje, atliekamas PET ar tam tikri kraujo biomarkerių tyrimai. Pasak neurologės, Lietuvoje šie tyrimai dar nėra atliekami rutiniškai.

„Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo ekspertas Audrius Zinevičius teigia, kad savalaikių sveikatos paslaugų prieinamumo svarba ypač išryškėja tuomet, kai pirminiam sveikatos įvertinimui neužtenka vienos konsultacijos.

Jis pažymi, kad pastebėjus nerimą keliančius pokyčius gali prireikti ir specialisto konsultacijos, ir papildomų diagnostinių tyrimų. Dėl to kreipimosi nereikėtų atidėlioti vien todėl, kad simptomai atrodo nežymūs. A. Zinevičiaus teigimu, papildomas sveikatos draudimas, priklausomai nuo pasirinktos apsaugos, gali padėti padengti specialistų konsultacijų, diagnostinių bei kitų sutartyje numatytų tyrimų išlaidas.

Ką gali pakeisti ankstyvas nustatymas?

Žmonės ar jų šeimos kartais delsia kreiptis į gydytojus svarstydami, ką pakeistų anksti nustatyta liga, jeigu Alzheimerio liga šiuo metu negali būti visiškai išgydoma. Tačiau R. Burbaitė pabrėžia, kad ankstyvos diagnostikos reikšmė yra platesnė.

Pirmiausia galima nustatyti, ar simptomų nesukelia kita, kartais gydoma ar koreguojama būklė. Patvirtinus Alzheimerio ligą, galima anksčiau pradėti simptominį gydymą, spręsti saugumo klausimus, planuoti būsimą priežiūrą bei ieškoti būdų, kaip mažinti ligos naštą pacientui ir jo artimiesiems.

Pasak neurologės, ankstyva diagnozė taip pat suteikia galimybę planuoti finansinius ir teisinius sprendimus, kol žmogus dar gali aktyviai dalyvauti juos priimant. Nors visiškai išgydyti Alzheimerio ligos kol kas neįmanoma, atsirandant naujoms gydymo galimybėms tiksli ir ankstyva diagnozė tampa dar svarbesnė.

A. Zinevičius atkreipia dėmesį, kad ilgalaikės ligos paveikia ne tik pacientą, bet ir jo šeimą. Todėl sveikatos klausimų nereikėtų imtis tik tada, kai žmogaus savarankiškumas jau būna smarkiai sumažėjęs.

Anot eksperto, sveikatos pokyčius dažnai norima stebėti tikintis, kad jie išnyks savaime, tačiau užsitęsus ar progresuojant simptomams svarbiausia išsiaiškinti jų priežastį. Kuo anksčiau kreipiamasi į specialistus, tuo anksčiau galima numatyti tolesnius veiksmus ir reikalingą pagalbą. Finansinis pasirengimas bei galimybė laiku pasinaudoti reikalingomis sveikatos priežiūros paslaugomis šeimai gali suteikti daugiau pasirinkimų.

Visiškai išvengti Alzheimerio ligos neįmanoma. Kai kurie rizikos veiksniai, įskaitant vyresnį amžių ir genetinį polinkį, nėra keičiami. Tačiau neurologė pabrėžia, kad dalį demencijos rizikos galima mažinti rūpinantis fizine ir psichikos sveikata.