Lapai ir šakos kieme gali kainuoti brangiai: už šią klaidą gresia iki 140 eurų bauda

Rudenį kiemuose bei soduose susikaupia daug nukritusių lapų, nupjautos žolės, piktžolių ir nugenėtų šakų. Nors šios augalinės atliekos gali atrodyti nekenksmingos, netinkamas jų tvarkymas gali užtraukti atsakomybę aplinkosaugos srityje.

Žaliąsias atliekas draudžiama mesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius arba palikti vietose, kurios tam nėra skirtos. Tam tikromis aplinkybėmis pažeidimu laikomas ir tokių atliekų deginimas.

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) paaiškina, kaip gyventojai turi tvarkyti žaliąsias atliekas, kokių veiksmų vengti ir kokios baudos numatytos pažeidėjams.

Kur dėti lapus, žolę ir šakas

Pasak AAD, žaliosios atliekos turi būti renkamos atskirai. Gyventojai jas gali kompostuoti savo sklype, išmesti į tam skirtus konteinerius, nuvežti į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles arba perduoti teisėtiems atliekų tvarkytojams.

Į žaliųjų atliekų konteinerius atliekos turi būti metamos be plastikinių ar popierinių maišelių. Juose taip pat negali būti pakuočių, gyvūninės kilmės atliekų, karštų pelenų, chemiškai apdorotos medienos, smėlio, žvyro ar akmenų. Be to, būtina įvertinti savivaldybės nustatytas papildomas taisykles.

Atliekas vežant į surinkimo aikšteles, jos taip pat privalo būti be priemaišų, pavyzdžiui, maišelių ir kitų pakuočių. Kadangi priėmimo tvarka bei leidžiami pristatyti kiekiai skirtingose aikštelėse gali skirtis, šią informaciją rekomenduojama iš anksto išsiaiškinti su operatoriumi.

Kompostavimo vieta nuosavame sklype turi būti įrengta atokesnėje jo dalyje ir ne mažiau kaip 2 metrų atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos. Mažesnis atstumas galimas tik gavus rašytinį gretimo sklypo savininko sutikimą.

Namų sąlygomis negalima kompostuoti mėsos, žuvies, riebalų, kaulų, pieno produktų, plastikinių bei sintetinių atliekų, ligomis užkrėstų augalų, šunų ir kačių ekskrementų, piktžolių su subrendusiomis sėklomis, skerdienos atliekų, sauskelnių, laikraščių, žurnalų, kritusių gyvūnų, fekalijų ir nuotekų valymo dumblo.

Už atliekas mišrių atliekų konteineryje – iki 140 eurų

AAD nurodo, kad į mišrių atliekų konteinerius neturi patekti perdirbti tinkamos atliekos, tarp jų – pakuotės, žaliosios atliekos, elektronikos prietaisai ir tekstilė. Juose taip pat negalima palikti aplinkai pavojingų ar ją galinčių užteršti atliekų.

Šie konteineriai skirti tik tam, kas lieka po rūšiavimo, nes rūšiuojamos atliekos turi būti perduodamos per tam skirtą atliekų tvarkymo sistemą.

Savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklės draudžia žaliąsias atliekas mesti į mišrių atliekų surinkimo konteinerius. Už tokį pažeidimą gali būti skirta nuo 30 iki 140 eurų bauda. Pakartotinai pažeidus taisykles, bauda siekia nuo 140 iki 600 eurų.

Dažniausios klaidos – palikimas prie konteinerių ir deginimas

AAD dažniausiai fiksuoja atvejus, kai žaliosios atliekos išmetamos į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, paliekamos tam neskirtose vietose arba deginamos nesilaikant aplinkosaugos reikalavimų.

Lapų, žolės, šakų ir kitų augalinių atliekų negalima savavališkai palikti šalia konteinerių, išversti pamiškėse, pakelėse ar kitose netinkamose vietose. Tai, kad tokios atliekos yra biologiškai skaidžios, nesuteikia teisės jų atsikratyti gamtoje.

Su išmestomis piktžolėmis ar išrautais augalais į aplinką gali patekti invazinės rūšys, keliančios pavojų vietinėms rūšims. Taip pat būtina užtikrinti, kad į žaliųjų atliekų konteinerius nepatektų maišeliai, pakuotės bei kitos neleistinos priemaišos.

Deginant pažeidimu gali būti laikomas augalinių atliekų deginimas draudžiamoje vietovėje arba jų deginimas kartu su buitinėmis ir kitomis atliekomis.

Kada savo kieme galima deginti žaliąsias atliekas

AAD pabrėžia, kad kieme žaliąsias atliekas galima deginti tik išskirtiniais atvejais, kai jų neįmanoma kompostuoti, perduoti atliekų tvarkytojui ar panaudoti kitu būdu.

Miestuose, kurortuose ir kurortinėse teritorijose augalus bei jų dalis deginti draudžiama. Išimtis taikoma tik sumedėjusiems augalams, deginamiems rekreaciniais tikslais įrengtose ir pažymėtose laužavietėse.

Miesteliuose ir mėgėjų sodų teritorijose, esančiose už miestų, kurortų bei kurortinių teritorijų ribų, numatytos išimtys nedideliam sumedėjusių augalų dalių kiekiui ir rekreaciniam deginimui. Kaimuose ir viensėdžiuose būtina vadovautis savivaldybės nustatytomis sąlygomis ar draudimais. Jei savivaldybė tokių sąlygų nėra nustačiusi, deginti draudžiama, išskyrus minėtas išimtis.

Jeigu deginimas leidžiamas, vienoje ugniavietėje vienu metu galima sudeginti iki 1 m³ sausų ir surinktų sumedėjusių augalų dalių – šakų arba stiebų. Ugnį būtina prižiūrėti, saugoti gyvenamąsias teritorijas nuo intensyvių dūmų, o baigus deginti ugniavietę visiškai užgesinti.

Taip pat draudžiama deginti arčiau nei 50 metrų nuo miško, išskyrus nustatytas rekreacines laužavietes, bei kartu deginti kitas atliekas. Jei augalinės atliekos sukrautos daugiau kaip prieš savaitę, prieš deginimą krūvą reikia perkrauti. Visais atvejais privaloma laikytis gaisrinės saugos reikalavimų.

Už surinktų augalinių atliekų deginimą nesilaikant aplinkosaugos reikalavimų gyventojams gresia 30–230 eurų bauda, be to, vertinama ir aplinkai padaryta žala.

Išmetus atliekas gamtoje baudos gali siekti 850 eurų

Žaliųjų ar kitų atliekų išmetimas miškuose, laukuose, pakelėse ir kitose aplinkos vietose laikomas aplinkos užteršimu atliekomis. Sankcijos dydis priklauso nuo išmestų atliekų kiekio ir teritorijos, kurioje tai padaryta.

Už mažesnio nei 100 kubinių decimetrų nepavojingų atliekų kiekio, išskyrus padangas, išmetimą gali būti skiriamas įspėjimas arba 30–90 eurų bauda. Jei toks atliekų kiekis paliekamas saugomose, rekreacinėse ar specialiosios apsaugos zonose, įskaitant parkus, draustinius, vandenvietes, pakeles ar geležinkelių apsaugos ruožus, bauda didėja iki 60–140 eurų.

Kai neteisėtai pašalintų nepavojingų atliekų, išskyrus padangas, kiekis yra 100 kubinių decimetrų ar didesnis, numatyta 100–300 eurų bauda. Už tokio kiekio atliekų išmetimą saugomose, rekreacinėse ar specialiosios apsaugos zonose gali grėsti nuo 300 iki 850 eurų bauda.