Degalų kainos jau kelia nerimą: kodėl 3 eurai už litrą nebėra vien gąsdinimas

Kol Latvija mažina degalų akcizus, o Lenkijoje svarstomos papildomos lengvatos, Lietuvos valdantieji renkasi kitą priemonę – siūlo perpus sumažinti traukinių ir tarpmiestinių autobusų bilietų kainas. Premjero vertinimu, toks sprendimas biudžetui atsieitų gerokai mažiau nei akcizų mažinimas.

3 eurai už litrą – ar tai reali grėsmė?

Ekonomistai kalba, kad artimesnėje ateityje litro degalų kaina gali pasiekti ir 3 eurus. V. Šukio teigimu, degalų kainos svyravo ir ankstesniais laikotarpiais, kai nebuvo karų bei geopolitinių sukrėtimų, tačiau dabartinė situacija išsiskiria tuo, kad toks kainų šuolis nebuvo nei planuotas, nei tikėtas.

Pasak jo, jau maždaug tris mėnesius degalų kainos nebėra tiesiogiai susijusios su naftos kainos pokyčiais. Pasaulinėje rinkoje susidarė didelis degalų trūkumas, o ypač stinga dyzelino, todėl jo kaina ir kyla.

V. Šukys pažymėjo, kad užsienio žiniasklaidos bei ekonomistų vertinimai nėra optimistiniai: esama prognozių, jog tokia padėtis gali užsitęsti iki šių metų pabaigos. Vasarą naftos kaina buvo nusileidusi iki prieškarinio lygio, tačiau degalai dėl trūkumo vis tiek išliko brangesni.

Naftos kaina buvo smukusi ir tuo metu, kai Hormuzas dar nebuvo atidarytas. Anot V. Šukio, rinka galėjo iš dalies persiorientuoti, atsirado alternatyvių naftos produktų tiekimo maršrutų per Raudonąją jūrą ir padėtis kiek stabilizavosi. Vis dėlto artėjant rudeniui ji vėl prastėja.

Jis taip pat minėjo svarstymus, ar apskritai gali imti trūkti degalų, tačiau kol kas tai laiko labiau gąsdinimu. Tokios situacijos šiuo metu nematyti, be to, Lietuvoje veikia naftos perdirbimo gamykla, todėl, jo vertinimu, šalis neturėtų likti visiškai be degalų.

Šiuo metu degalų kainos svyruoja nuo 2,20 iki 2,35 euro už litrą. V. Šukys teigė, kad ši tendencija kol kas turėtų laikytis, nors tą dieną kaina galėjo būti sumažėjusi keliais centais. Skirtingos degalinės kainas nustato pagal turimas atsargas ir tądien iš gamyklos ar didmeninio tiekėjo įsigytą kurą.

Jeigu degalai buvo nupirkti brangiau, jie ir parduodami brangiau, o kai kurios bendrovės gali skaičiuoti kelių tiekimų vidurkį. Įtakos turi ir konkurencija tarp degalinių, todėl V. Šukys teigė šiuo metu neturintis gerų naujienų apie kainų perspektyvas.

Akcizų mažinimas smarkiai paliestų biudžetą

M. Dubnikovo teigimu, akcizai yra prieš kelerius metus nustatytas fiksuotas dydis. Lietuva gyvena pagal trejų metų biudžetą, todėl anksčiau sutartas mokestis galioja ir dabar.

Jis pripažino, kad akcizus būtų galima sumažinti, tačiau tai turėtų didelį poveikį valstybės biudžetui. Anot M. Dubnikovo, svarbiausia būtų svarstyti, kad formuojant kitų metų biudžetą šis mokestis nebūtų didinamas, atsižvelgiant į dabartinę situaciją.

Vertindamas siūlymą perpus atpiginti traukinių ir autobusų bilietus, M. Dubnikovas nurodė per metus automobiliu nuvažiuojantis apie 50 tūkst. kilometrų ir dėl to sumokantis daug akcizo. Jis pabrėžė, kad mokesčius mokėti reikia, tačiau pigesnis viešasis transportas jo paties greičiausiai nepriverstų persėsti iš automobilio, nes tai neatitiktų jo gyvenimo tempo.

Jo vertinimu, daliai žmonių mažesnės bilietų kainos būtų svarbios ir sumažintų jų išlaidas, tačiau kitiems tai nebūtų sprendimas. Skeptiškai jis vertino ir tai, ar žmonės, per metus nuvažiuojantys po 50 tūkst. kilometrų, dėl tokios priemonės atsisakytų automobilių.

Ar brangūs degalai paskatins nelegalią dyzelino prekybą?

A. Butkevičius teigė, kad kol kas Mokesčių inspekcija nėra užfiksavusi nelegalios prekybos dyzelinu išaugimo. Vis dėlto ekonominė logika rodo, kad valstybėse, turinčiose sieną su trečiosiomis šalimis, kontrabandininkai paprastai siekia pasinaudoti situacija, kai degalai, rūkalai ar alkoholis už sienos yra pigesni.

Dabartinės geopolitinės aplinkybės prekybą su Baltarusija ar Kaliningrado sritimi gerokai apsunkina. A. Butkevičius priminė, kad anksčiau iš Kaliningrado srities būdavo įvežama labai daug degalų. Kadangi jo apygarda yra Vilkaviškio rajonas, jis teigė tai gerai prisimenantis.

Šiandien prie muitinės jau nebėra tokių eilių kaip anksčiau, o iš Lietuvos pusės į Kaliningrado sritį vykdavę „verslininkai“ ten nebevažiuoja. Pasak A. Butkevičiaus, galėtų atsirasti naujų veikėjų iš Kaliningrado pusės, tačiau kol kas dabartinė situacija tokios bangos nesukėlė. Vis dėlto, jei ji užsitęstų, ja gali būti pasinaudota.

Viešasis transportas kai kur galėtų tapti alternatyva

S. Gentvilas mano, kad daliai žmonių persėdimas į autobusus ar traukinius būtų racionalus sprendimas, tačiau ne visur tai įmanoma. Jis priminė COVID laikotarpį, kai viešojo transporto sistema patyrė itin didelių sunkumų, nes žmonės juo beveik nesinaudojo, o maršrutų tinklas sumažėjo.

Jo teigimu, regionams būtina ilgalaikė viešojo transporto atkūrimo strategija, todėl gerai, kad per krizes apie tai pradedama kalbėti. Tuo metu miestuose, anot S. Gentvilo, būtų racionalu aktyviau skatinti gyventojus rinktis viešąjį transportą, nes gatvėse matyti daug automobilių, kuriuose važiuoja tik po vieną žmogų.

Sprendimų dar nėra

A. Sysas pabrėžė, kad šiuo metu egzistuoja tik įvairios idėjos ir diskusijos, o konkrečių sprendimų dar nėra. Artimiausiu metu, kaip planuota, turėtų susirinkti koalicinė taryba, kurioje būtų aptarti pateikti pasiūlymai.

Jo teigimu, svarbu vertinti ne vien tai, kiek būtų mažinama, bet ir iš kokių šaltinių tokios priemonės būtų finansuojamos, nes biudžeto rodikliai jau dabar nėra patys geriausi.

Vienas iš aptariamų variantų – perpus sumažinti traukinių ir autobusų bilietų kainas. Premjeras skaičiuoja, kad tai valstybei kainuotų apie 5 milijonus eurų per mėnesį.

A. Sysas nurodė, kad premjeras pasiūlymą yra pateikęs, tačiau sprendimo dar nėra. Pirmiausia reikėtų susitarti koalicinėje taryboje, užsitikrinti visų palaikymą, o vėliau su pasiūlymais kreiptis į Seimą ir tvirtinti reikalingus teisės aktus. Jis neatmetė, kad kai kuriems sprendimams galėtų pakakti ir ministro sprendimų.

Pasak A. Syso, svarstoma daugiau priemonių, ne tik kelionių viešuoju transportu atpiginimas, nors būtent ši priemonė, jo manymu, pareikalautų mažiausiai išlaidų.