Jauniems miškams gresia žvėrių žala: kokių priemonių imasi miškininkai

Ruduo Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkams reiškia ne vien miško atkūrimo darbų finišą. Iki maždaug lapkričio vidurio visoje šalyje jie saugo želdinius ir žėlinius nuo kanopinių gyvūnų daromos žalos – nugraužtų ūglių, nulaužtų medelių bei nulupamos kamienų žievės.

Viena dažniausiai taikomų priemonių jauniesiems medeliams apsaugoti yra repelentai. Šios gyvūnus atbaidančios medžiagos purškiamos arba tepamos ant ūglių ir žievės.

Ūgliai tampa nepatrauklūs, tačiau gyvūnams nepakenkiama

Repelentų veikliosios medžiagos padaro medelių ūglius ir žievę nepatrauklius graužti, tačiau pačių gyvūnų sveikatai grėsmės nekelia.

Miškininkai nurodo, kad repelentus geriausia naudoti rudenį – jau pasibaigus medelių vegetacijai, augalams esant sausiems ir oro temperatūrai dar nenukritus žemiau nulio.

Apsaugos apimtis priklauso nuo kanopinių, ypač elninių, gyvūnų kiekio konkrečioje vietovėje. Ten, kur jų mažiau, užtenka padengti viršūninį ūglį. Tačiau žvėrių gausiose teritorijose apsaugomi ir šoninių šakų ūgliai.

VMU šiemet repelentais ketina apsaugoti beveik 21 tūkst. ha jaunuolynų. Apie 20,5 tūkst. ha iš jų sudaro miško atkūrimo plotai, o miško įveisimo teritorijose šia priemone planuojama apsaugoti dar 450 ha.

Nuo žievės laupymo saugomi ir kamienai

Dėmesys skiriamas ne tik jauniems ūgliams. Nuo žievės laupymo saugomi ir medžių kamienai, pirmiausia – ąžuolų. Pažeista žievė silpnina medį ir sudaro palankesnes sąlygas ligoms bei kenkėjams plisti.

Nors daugiausia saugomi ąžuolai, kai kur apsaugos priemonės naudojamos ir kitų rūšių medžių kamienams. Šiemet nuo žievės laupymo numatyta apsaugoti maždaug 1,7 tūkst. ha jaunuolynų bei vyresnių medynų.

Be repelentų, naudojamos specialios tinklinės apsaugos ir spiralės. Jos saugo kamienus, tačiau medeliams netrukdo, nes praleidžia šviesą, orą ir drėgmę.

Kai rizika didesnė, plotai aptveriami

Vietose, kur gyvūnų daromos žalos tikimybė didesnė, želdiniai ir žėliniai aptveriami tvoromis. VMU duomenimis, šiemet taip planuojama apsaugoti apie 556 ha miško.

Tvoros laikomos viena patikimiausių priemonių, kai reikia apsaugoti didesnes teritorijas arba žvėrių itin mėgstamas rūšis – pavyzdžiui, ąžuolus ir bukus.

Nors toks sprendimas kainuoja daugiau, jis leidžia jaunam miškui įsitvirtinti ir augti nepatiriant nuolatinio gyvūnų poveikio.

VMU pabrėžia, kad apsaugos būdai kiekvienoje teritorijoje pasirenkami individualiai. Vertinama kanopinių gyvūnų gausa, medynų rūšinė sudėtis, želdinių amžius ir anksčiau fiksuoti pažeidimai. Jei reikia, siekiant sudaryti geriausias augimo sąlygas, taikomos kelios apsaugos priemonės vienu metu.