Sekmadienis, 2026.11.22
●Vilnius --° Vardadieniai: kraunama…

Rudens klaida gali pražudyti tujas: ką būtina padaryti prieš žiemą

Ruduo soduose ir kiemuose nėra vien ramus augalų poilsio laikas. Šiuo metu būtina pasirūpinti jautresniais medeliais, spygliuočiais bei krūmais, kad jie sėkmingai ištvertų žiemą.

Kaip tinkamai prižiūrėti želdinius, TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ pasakojo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kauno botanikos sodo dendrologijos grupės dendrologė Loreta Buknienė.

Jauniems medeliams būtina apsauga nuo šalčio

Atvėsus orams daugiau dėmesio reikia neseniai pasodintiems augalams ir spygliuočiams, kuriuos gali paveikti grybinės ligos. L. Buknienė nurodo, kad neseniai persodintus mažesnius tiek spygliuočius, tiek lapuočius būtina paruošti žiemai mulčiuojant.

Specialistės teigimu, šaknų zoną reikėtų padengti 8–10 cm neutralių durpių sluoksniu. Tai padeda apsaugoti šaknų sistemą nuo įšalo, nes dar neįsišakniję jauni medeliai žiemos šalčiams yra jautresni.

Rudenį purkšti augalus nuo grybinių ligų jau per vėlu – tokius darbus geriausia planuoti pavasarį. Vis dėlto dabar svarbu išvalyti susikaupusius parudavusius spyglius.

Apžiūrėdama lizdinę eglę „Nidiformis“, dendrologė atkreipė dėmesį, kad joje gali prisikaupti daug senų spyglių. Juos reikia išpurtyti, kad augalo viduje geriau cirkuliuotų oras ir būtų mažesnė grybinių ligų rizika.

Šį darbą geriausia atlikti rudenį, kartu patikrinant, ar tarp spyglių nėra prikritusių lapų. Jei rudenį to padaryti nepavyko, spyglius galima išpurtyti ir pavasarį. Seni parudavę spygliai lengvai išbyra, o jų vietoje atauga nauji, tačiau jų nepašalinus augalą dažniau puola grybinės ligos.

Toks pat principas taikomas ir tujoms. Nuo jų reikėtų išpurtyti senas šakeles, pradedant nuo apačios ir kylant aukštyn, taip pat iškarpyti senas šakas. Jos blogina oro cirkuliaciją, todėl gali sudaryti palankesnes sąlygas ligoms.

Surinktus spyglius patariama sudeginti arba labai giliai užkasti. Jų nereikėtų naudoti kaip mulčio po spygliuočiais, kad ligų sukėlėjai nepatektų atgal į dirvą.

Skirtingiems krūmams – skirtingas genėjimo metas

Lanksvų genėjimo laikas priklauso nuo to, kada jos žydi. Pavasarį žydinčias lanksvas, tokias kaip Vanhuto, reikėtų genėti po žydėjimo – gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje.

Vasarą žydinčias lanksvas geriausia tvarkyti pavasarį, kol pumpurai dar neišsprogę. Japonines lanksvas galima apkarpyti gana stipriai – nukirpti net du trečdalius krūmo, nes jos gerai atauga ir atsinaujina.

Prižiūrint vaiskrūmius, tarp jų ir svarainius, svarbu pašalinti senas, jau nebeduodančias vaisių šakas bei palaikyti tvarką po krūmais. L. Buknienė aiškino, kad maždaug penkerių metų svarainių šakos dažniausiai nebeveda vaisių, todėl jas reikia išpjauti.

Taip pat būtina pašalinti ant žemės gulinčias, nulinkusias, besikryžiuojančias ar palūžusias šakas. Iš po krūmų reikėtų sugrėbti lapus, kad jie nepūtų, o supuvusius ir sugedusius vaisius nuskinti, kad šie neplatintų ligų.

Serbentus ir agrastus galima genėti tiek rudenį, tiek ankstyvą pavasarį. Abiem atvejais pirmiausia verta šalinti šakas, kurios nusvirusios arba liečia žemę.

Smulkialapiai kauleniai sparčiai plinta, todėl rudeninis jų genėjimas padeda kontroliuoti augimą ir apsaugoti šalia esančius augalus nuo užstelbimo.

Ne visus medžius saugu genėti rudenį

Rudenį galima genėti tik dalį medžių rūšių, ypač tas, kurių sula pavasarį pradeda tekėti itin anksti. Prie jų priskiriami riešutmedžiai, skroblai, klevai ir beržai.

Šiuos medžius geriau genėti rudenį, nes pavasarį prasidėjus sulos tekėjimui augalas gali netekti daug maisto medžiagų. Mažesni augalai dėl to vėliau gali pradėti nykti ar džiūti.

Tačiau rudenį nereikėtų genėti kaulavaisių, rododendrų ir azalijų. Rožes galima tik minimaliai patrumpinti, jei to reikia prieš apdengiant žiemai, o didesnius genėjimo darbus vertėtų palikti vėlesniam laikui.

Laida „Svajonių sodai“ rodoma sekmadieniais, 11 valandą, per TV3.

Dalintis Facebook Messenger