Sekmadienis, 2026.11.22
●Vilnius --° Vardadieniai: kraunama…

Nuo karo laivų iki japoniško sodo: Šarūno Kasmausko gyvenimo posūkis stebina iki šiol

Šarūnas Kasmauskas – Lietuvos medikas, kurio profesinis kelias pasuko netikėta kryptimi. Kadaise karo mediku dirbęs vyras nusprendė palikti įtampos ir sudėtingų užduočių kupiną tarnybą bei išpildyti vaikystės svajonę – imtis sodininkystės.

Kretingos rajone jis įkūrė japonišką sodą, kurio kūrimas prasidėjo prieš 20 metų. Ši vieta kasmet sutraukia daugybę lankytojų, o pats Š. Kasmauskas tikino, kad tokį pasirinkimą pakartotų ir vėl.

Karo mediku tapo būdamas 26-erių

Į praeitį sugrįžkime 34 metus. 1992 metais Š. Kasmauskas baigė Kauno medicinos akademiją, dabar vadinamą Lietuvos sveikatos mokslų universitetu. Tuo metu prie Krašto apsaugos ministerijos formavosi Centrinė medicinos tarnyba ir buvo plėtojama ekstremalių situacijų bei katastrofų medicinos kryptis.

Iš prigimties smalsus medikas pradėjo bendrauti su šioje srityje dirbusiais žmonėmis. Neilgai trukus jis sulaukė kvietimo tapti jų komandos dalimi.

Š. Kasmauskas pasakojo praėjęs reikiamas komisijas ir pradėjęs tvarkyti dokumentus, tačiau netrukus gavo netikėtą pasiūlymą vykti į Klaipėdą. Lietuva tuo metu iš Rusijos buvo įsigijusi du karinius laivus, kuriems reikėjo gydytojo, galinčio vadovauti medicinos tarnybai.

Nors jis buvo neseniai baigęs studijas ir pats jautėsi dar daug ko nežinantis, jauną mediką patikino, kad jis sulauks pagalbos bei palaikymo. Taip jis labai greitai atsidūrė Klaipėdoje. Tuo metu Š. Kasmauskas augino vos kelių mėnesių vaiką, tačiau priėmė pasiūlytą iššūkį ir jau kitą dieną išvyko dirbti.

Jam teko nuo pat pradžių formuoti visą medicinos sistemą: numatyti medicinos tarnybos veikimą laivuose, spręsti, kiek ir kokių specialistų reikės, taip pat organizuoti pagalbą krante.

Pašnekovas prisiminė, kad tai vyko po Sovietų Sąjungos kariuomenės pasitraukimo, Lietuvai perėmus įvairius pastatus ir infrastruktūrą. Reikėjo steigti medicinos punktus, planuoti pagalbą susirgusiems ar susižeidusiems kariams bei jų gabenimą į ligonines.

Didžioji dalis jo pareigų buvo organizacinė. Per pratybas reikėdavo pasirūpinti visais medicininiais klausimais, o kadangi jis buvo vienintelis gydytojas, dažnai plaukdavo kartu su laivais.

Nors Lietuva dar nebuvo NATO narė, jos laivai jau dalyvaudavo tarptautinėse pratybose Baltijos ir Šiaurės jūrose. Todėl Š. Kasmauskui teko vykti į Norvegiją, Švediją ir kitas šalis.

Didelė atsakomybė jaunam specialistui

Š. Kasmauskas pripažino, kad jaunam žmogui tokios atsakingos pareigos buvo rimtas išbandymas. Vis dėlto darbo įdomumas, jo teigimu, nusvėrė visus sunkumus.

Jis neslėpė niekada nevengęs organizacinių užduočių, todėl jam patiko galimybė kurti naują sistemą ir matyti apčiuopiamą rezultatą.

Medikas pabrėžė visuomet jautęs kitų specialistų palaikymą – galėdavo pasikonsultuoti telefonu ar nuvykti pas juos. Tiesa, kariuomenė tuo metu gyveno kukliai: trūko ir pinigų, ir vaistų. Tačiau ryšiai su užsienio kariškiais bei medikais padėjo spręsti dalį problemų.

Per pratybas jis susipažino su amerikiečių, vokiečių, olandų ir švedų gydytojais. Jų teikta parama leido daliniui gana gerai apsirūpinti medicinos priemonėmis.

Karo medicinai Š. Kasmauskas skyrė ketverius metus. Kol veikla buvo nauja ir sistema kūrėsi nuo pagrindų, ji jam teikė daug džiaugsmo, tačiau vėliau atsirado poreikis keisti gyvenimo kryptį.

Buvo svarstoma galimybė metams vykti į Karo akademiją Jungtinėse Amerikos Valstijose, bet jis jau turėjo šeimą ir neįsivaizdavo, kaip galėtų taip ilgam išvykti. Prie sprendimo prisidėjo ir sudėtinga finansinė padėtis – kartais atlyginimo, kaip jis prisiminė, neužtekdavo net kurui kelionėms tarp Palangos ir Klaipėdos.

Be to, tarnyba kariuomenėje nesibaigdavo kartu su darbo valandomis. Grįžus namo po kelių minučių galėjo pasigirsti skambutis, kad būtina grįžti dėl nutikusio incidento ar sveikatos problemų. Asmeniniam gyvenimui likdavo vis mažiau laiko, todėl galiausiai Š. Kasmauskas nutarė iš kariuomenės pasitraukti.

Dalintis Facebook Messenger