Naujienų srautas gali įsukti į nerimo ratą: kada atsitraukimas nuo socialinių tinklų tampa būtinas

Nuolatinės žinios apie geopolitinę įtampą, didėjančias išteklių kainas ir nesibaigiantis informacijos srautas gali nepastebimai kenkti emocinei savijautai bei stiprinti nerimą.

Nesaugumo jausmą stiprina pasaulio įvykiai

Įtampa Lietuvoje ir pasaulyje gali didinti žmonių nerimą bei baimes. Pranešimai apie brangstantį kurą, karus ir kitas nerimą keliančias aplinkybes stiprina neapibrėžtumo jausmą, kuris gali reikšmingai paveikti emocinę būseną.

Specialistas atkreipė dėmesį, kad susidūrus su nerimu ir nesaugumu, kuriuos kelia gaunama informacija, svarbu išmokti šiuos jausmus valdyti. Jo teigimu, žinios, pavyzdžiui, iš karo zonų, neturėtų būti pateikiamos kaip neišvengiama grėsmė. Jos veikiau gali paskatinti pasirengti ir padėti suprasti, kaip elgtis nelaimės atveju.

Anot pašnekovo, Lietuvos žiniasklaida šioje srityje veikia atsakingai, tačiau neigiamą poveikį daro propagandiniai ir priešiškai nusiteikę kanalai. Psichiatras pažymėjo, kad būtent per Lietuvai nedraugiškus kanalus skleidžiami gąsdinimai, kartu mėginant įteigti, jog dėl taikos reikia nusileisti agresoriui.

Specialistas nurodė, kad noras sumažinti informacinį triukšmą ir rinktis tik patikimesnius šaltinius nėra liguista reakcija, jeigu naujienos žmogų stipriai veikia. Vis dėlto, jei žmogus visiškai atsiriboja nuo bendravimo ir nutraukia visus ryšius, tai gali būti ženklas atkreipti dėmesį į galimą saviizoliacijos pradžią.

Nuolatinis turinio vartojimas sekina

Viena pašnekovė pasakojo, kad priklausomybė nuo telefono ir turinio apsunkino užmigimą bei atsikėlimą. Bendraujant jai dažnai nesąmoningai norėdavosi paimti telefoną, nes be jo, atrodė, jau buvo sunku bendrauti. Ji jautė nerimą ir kaltę dėl automatinio naudojimosi telefonu bei manė, kad iš šio užburto rato galima ištrūkti tik visiškai atsitraukus.

Ema prisiminė, kad pirmą kartą nutraukus naudojimąsi socialiniais tinklais sunkiausia buvo ištverti tylą, ypač pirmosiomis dienomis. Ji teigė, kad įvertinus, kiek laiko praleidžiama telefone kažką stebint, apima keistas jausmas.

Dabar Ema renkasi ilgesnes pertraukas nuo turinio vartojimo. Paskutinis jos atsijungimas truko 24 dienas. Tuo laikotarpiu ji nesinaudojo „Facebook“, „Instagram“, „Youtube“ ir „Netflix“, tačiau galėjo klausytis muzikos bei tinklalaidžių, susirašinėti per „Messenger“. Ji taip pat pasirinko sekti tik vieną naujienų šaltinį, kad žinotų, kas vyksta pasaulyje. Socialinių tinklų suteikiamą greitą dopaminą Emai pakeičia knygos.

Pasak merginos, atsitraukimas padėjo ilgiau išlaikyti dėmesį. Anksčiau ji dažnai jausdavo poreikį patikrinti telefoną, o dabar jis kyla kur kas rečiau arba kartais visai nekyla. Ilsėdamasi nuo turinio Ema jaučiasi ypač rami, nes nematydama, ką veikia kiti, gali daugiau dėmesio skirti sau ir prasmingam laikui su artimaisiais.

Ji siūlo išbandyti bent dienos, savaitės ar mėnesio pertrauką. Nors tai nebūtų lengva, Ema mano, kad toks sprendimas padeda perkrauti smegenis ir grįžti į įprastą būseną. Jos teigimu, tik sumažinus kūno ir smegenų patiriamą stresą bei nuovargį galima imtis pokyčių gyvenime – tvarkyti miego režimą, mitybą, atrasti naujas veiklas ar tiesiog sugrįžti į ritmą.

„Sveikatos DNR“ rodoma kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Trečiadieniais 19 val. laidą galima rasti TV3 televizijos „YouTube“ kanale.

00:00 Laidos temos ir pašnekovo pristatymas

01:30 Ar baimė ir fobija yra skirtingi dalykai?

03:00 Ar baimės gali būti paveldimos?

07:45 Ar pasakos apie raganas ir kitus blogiečius daro neigiamą įtaką?

11:10 Kas yra agorafobija ir kokius pavojus ji kelia?

17:05 Kokias baimes kelia naujienų srautas?

22:50 Ar reikia pažiūrėti savo baimei į akis?

27:45 Kaip susitvarkyti su baimėmis ir nerimu?