Dvi žmogžudystės ir dingusios moters paieškų vaidinimas: kalėjime Šarūnas dar pareikalavo 15 tūkst. eurų

Iki gyvos galvos už dviejų žmonių nužudymą nuteistas Linkuvos gyventojas Šarūnas Žemaitis įkalinimo įstaigoje bylinėjosi ne dėl kaltės, bet dėl kalinimo sąlygų. Jis skundėsi Šiaulių tardymo izoliatoriumi ir prašė jam priteisti 15 tūkst. eurų, tačiau teismas jo reikalavimą atmetė.

Š. Žemaitis tvirtino, kad maždaug metus Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas netinkamomis sąlygomis. Jis nurodė, jog kamera buvo per maža, joje prastai veikė ventiliacija, buvo drėgna, nepakankamai šviesu ir kilo kitų nepatogumų. Nuteistasis teigė dėl to patyręs dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, orumo pažeminimą ir sukrėtimų. Vis dėlto teismas skundą pripažino nepagrįstu.

Pirmoji žmogžudystė – per apiplėšimą gimnazijoje

Pirmąjį nusikaltimą Š. Žemaitis įvykdė 2013 m. balandžio 5-osios vakarą. Būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ketindamas apiplėšti Pakruojo rajone esančią gimnaziją, jis išdaužė lauko durų stiklą ir pateko į pastatą.

Gimnazijos sargo patalpoje užpuolikas smurtavo prieš tuo metu budėjusį vyrą. Jis pargriovė sargą, sudavė jam mažiausiai 14 smūgių ir dar ne mažiau kaip penkis kartus dūrė peiliu į įvairias kūno vietas.

Teismo medicinos ekspertai nustatė, kad aukai buvo sutrenktos smegenys, lūžę skruostikaulis, viršutinis bei apatinis žandikauliai ir nosies kaulas, o kūną dengė kraujosruvos. Sargui peiliu buvo durta į veidą ir kaklą, taip pat nustatytos pjautinės žaizdos dešiniojo peties srityje. Nuo patirtų sužalojimų jis mirė užpuolimo vietoje.

Po nužudymo Š. Žemaitis iš gimnazijos pasiėmė televizoriaus priedėlį, perforatorių „Makita“, suktuką „Makita“, kampinę šlifavimo mašinėlę „Metabo“ ir du elektrinius prailgintuvus. Pavogtų daiktų vertė siekė 417,81 euro.

Vėliau teisme vyras aiškino dėl girtumo neprisimenantis daugelio aplinkybių. Tačiau jis prisiminė, kad grįžęs namo tą naktį apie žmogžudystę pasakė gyvenimo draugei Samantai R. Abu sudegino krauju suteptus jo drabužius ir dvejus metus apie tai tylėjo.

Po beveik dvejų metų nužudė sugyventinę

Praėjus beveik lygiai dvejiems metams, 2015 m. balandžio 11 d. apie 1 val., Pakruojo rajone esančiuose namuose Š. Žemaitis nužudė Samantą R. Tarp jų kilo konfliktas.

Būdamas neblaivus jis tyčia pastūmė moterį. Ji pargriuvo ir susitrenkė galvą. Moteriai atsistojus, Š. Žemaitis rankomis suėmė jai už kaklo ir pradėjo smaugti. Samanta R. prarado sąmonę, tačiau vyras nesustojo.

Jis surišo jai rankas ir kojas virve, galvą apvyniojo lipnia juosta, užspausdamas nosį bei burną. Vėliau kūną įdėjo į maišą, apvyniojo polietileno plėvele ir įkišo į kitą maišą, siekdamas jį paslėpti. Moteris mirė uždusus, užspaudus ir uždarius kvėpavimo takus.

Teisme Š. Žemaitis neigė, kad Samantą R. nužudė siekdamas paslėpti prieš dvejus metus įvykdytą sargo nužudymą, apie kurį ji žinojo. Jis teigė moterį nužudęs todėl, kad esą nenorėjo, jog ši jį paliktų.

Teigė daug ko neprisimenantis

Nagrinėjant sargo nužudymo bylą, Š. Žemaitis kaltę pripažino tik iš dalies. Jis neigė dūrius peiliu ir dalies daiktų vagystę. Tačiau dėl Samantos R. nužudymo kaltę jis pripažino visiškai.

Pasak jo, prieš eidamas į gimnaziją jis su draugu namuose išgėrė 2 litrus degtinės. Draugui užmigus, taip pat miegant Samantai R. ir vaikui, apie 1 val. nakties jis nusprendė eiti į gimnaziją. Žinojo, kad pastatas renovuojamas, todėl tikėjosi ten rasti vertingų daiktų.

Jis teigė į gimnaziją ėjęs vienas, vilkėdamas visą dieną dėvėtus drabužius ir pasiėmęs tik roges, kad prireikus galėtų parsivežti daiktus. Prie pastato roges paliko prie kampo, išspyrė pagrindinių durų apatinį stiklą ir įlindo vidun.

Viduje buvo tamsu, todėl jis užlipo į antrą aukštą, kuriame, kaip buvo girdėjęs, vyko renovacija. Jis manė girdėjęs gyvus balsus trečiame aukšte, tačiau teigė būdamas girtas nesidomėjęs, kas ten kalba. Senajame korpuse nieko neradęs, naujajame jis aptiko įrankių ir nunešė juos į pirmą aukštą.

Pirmame aukšte jis pamatė, kad sargo kambaryje įsižiebė šviesa, todėl nuėjo ten. Kadangi anksčiau mokėsi toje gimnazijoje, jis žinojo, kur yra sargo patalpa. Prie durų sutikęs sargą, Š. Žemaitis teigė išsigandęs ir jį pastūmęs, o šis nugriuvo į savo kambarį. Po to prasidėjo užpuolimas.

Grįžusį namo jį pasitiko Samanta R. Š. Žemaitis neslėpė įvykdęs nusikaltimą, o moteris katilinėje sudegino jo sportbačius, sportines kelnes ir striukę, po to nuėjo miegoti.

Išgirdęs apie sargo mirtį, nuteistasis aiškino nemanęs, kad jį nužudė. Jis tvirtino neturėjęs jokio bukabriaunio daikto, nesinešęs beisbolo lazdos ir neprisimenąs sargui sudavęs kokiu nors daiktu. Tačiau ekspertų išvados paneigė didžiąją dalį jo pasakojimo.

Kūną slėpė prie ežeriuko, o kitą dieną vaidino paieškas

Kalbėdamas apie Samantos R. nužudymą, Š. Žemaitis nurodė, kad tą vakarą girtavo brolio namuose. Samanta R. tuo metu jų namuose bendravo su drauge, o apie vidurnaktį parašė jam, kad draugė išėjo ir paprašė grįžti.

Pasak nuteistojo, namuose miegojo mažametis vaikas. Grįžus Samanta R. esą pasakė, kad kitą dieną išsikrausto ir turi susirinkti daiktus. Š. Žemaitis teigė anksčiau girdėjęs kalbų apie jos ketinimus išsikraustyti, tačiau netikėjęs, kad tai iš tiesų įvyks.

Jis pasakojo moterį pastūmęs, o jai atsistojus ir pareiškus, kad kvies policiją, iš nugaros sugriebęs už kaklo bei pradėjęs smaugti. Teisme Š. Žemaitis tikino norėjęs ją tik pagąsdinti, kad neišeitų, tačiau galiausiai ją pasmaugė.

Atleidęs rankas nuo jos kaklo, jis esą pamatė Samantą R. nukritusią ant vonios grindų. Vyras rūkė, vaikščiojo kitame kambaryje, o maždaug po 10 minučių grįžęs nebeužčiuopė jos pulso.

Iš pradžių jis bandė suvyniotą kūną paslėpti palėpėje esančioje skrynioje, bet vėliau persigalvojo. Maždaug po 10 minučių kūną nukėlė ir motoroleriu nuvežė prie ežeriuko. Vaikas tuo metu miegojo.

Prie ežero jis rado vandens pripildytą duobę ir į ją įmetė kūną. Ant duobės krašto gulėjusį didelį akmenį jis pajudino taip, kad šis užriedėjo ant kūno. Į patį ežeriuką moters kūno nemetė, nes bijojo, kad jis iškils į paviršių.

Kitą dieną Š. Žemaitis apsimetė, kad Samanta R. dingo. Jis vaikščiojo pas kaimynus ir klausinėjo, ar kas nematė moters, taip pat kreipėsi į policiją dėl jos dingimo. Mažamečiui vaikui, kuris dar nekalbėjo, jis nepasakė, kur yra jo mama.