Skaitmeninis euras jau artėja: ką jis pakeistų, kai neveikia internetas ar kortelės

Europos Centrinis Bankas (ECB) iki 2029 metų planuoja išleisti skaitmeninį eurą. Lietuvos banko valdybos nario Evaldo Ruzgio vertinimu, ši priemonė taptų svarbia grynųjų pinigų alternatyva, nes leistų atsiskaityti kortele ir tuomet, kai nėra interneto ryšio.

Pasak jo, gyventojai skaitmeniniu euru galėtų naudotis panašiai kaip dabar naudojamomis mokėjimo priemonėmis.

E. Ruzgys pabrėžė, kad bankai vis geriau supranta būtinybę klientams užtikrinti nepertraukiamą atsiskaitymų veikimą. Todėl jiems reikia alternatyvios priemonės, o skaitmeninis euras, jo teigimu, tokią galimybę suteiktų.

Diegimui turėtų pasirengti ECB, komerciniai bankai ir kiti rinkos dalyviai. Vis dėlto tiksli pasirengimo kaina kol kas nėra žinoma.

Skaitmeninio euro projektas Europoje jau tęsiamas. ECB šiemet atrinko 36 mokėjimo paslaugų teikėjus iš skirtingų euro zonos šalių, kurie 2027–2028 metais dalyvaus bandomajame projekte. Tarp jų yra ir Lietuvoje registruotas JK finansinių paslaugų grupės „Revolut“ bankas „Revolut Bank“.

E. Ruzgys tikisi, kad priėmus galutinį sprendimą ir rinkai skyrus dvejus metus pasiruošti, skaitmeninis euras maždaug 2029 metais galėtų tapti nauju atsiskaitymo būdu kiekvieno europiečio kišenėje.

Sprendimą dar lems politinės diskusijos

Šiuo metu Europoje vyksta vadinamoji trilogo fazė – etapas prieš galutinai priimant įstatymus ir reglamentus, kurie nustatys galutinę skaitmeninio euro formą, jo savybes ir išleidimo laiką. Procesui dabar vadovauja Europos Tarybai pirmininkaujanti Airija.

Siekiama, kad trilogo derybos būtų užbaigtos dar šiais metais, prieš prasidedant Lietuvos pirmininkavimui. Jei tai pavyktų, ECB numatytų maždaug dvejų metų pasirengimo laikotarpį, po kurio skaitmeninis euras galėtų būti išleistas.

Jeigu teisiniai ir politiniai procesai užsitęstų ilgiau nei iki šių metų pabaigos, vėlintųsi ir tolesni žingsniai. Anot E. Ruzgio, svarbiausia dabar užbaigti politines diskusijas ir nuspręsti, kaip atrodys skaitmeninio euro reglamentas.

Alternatyva mažėjant grynųjų naudojimui

Šiuo metu elektroninių mokėjimo priemonių alternatyva yra grynieji pinigai, tačiau jų naudojimas visuomenėje mažėja jau ne pirmą dešimtmetį. Vien per pastaruosius metus euro sistemoje grynųjų naudojimas sumažėjo 7 proc.

Skaitmeninis euras kuriamas kaip grynųjų pinigų alternatyva, todėl jo savybės turėtų būti jiems artimos. Numatyta užtikrinti privatumą: jis nebūtų visiškai toks pats kaip atsiskaitant grynaisiais, tačiau sandoriai būtų anonimizuojami, taip pat būtų taikomi kiti žmonių privatumo apsaugos būdai.

Be to, technologinės ar geopolitinės krizės atveju, kai neveiktų mokėjimo kortelės, būtų naudojama atskira infrastruktūra. Ji veiktų nepriklausomai nuo dabartinių mokėjimo priemonių.

Kaip gyventojai naudotųsi skaitmeniniu euru

Norint gauti skaitmeninį eurą, reikėtų kreiptis į savo banką ar kitą mokėjimo paslaugų teikėją. Bankas atidarytų skaitmeninio euro sąskaitą, kuri interneto banke ar programėlėje būtų matoma greta kitų turimų sąskaitų.

Į ją būtų galima pervesti lėšas iš įprastos sąskaitos, taip pat naudoti ją darbo užmokesčiui gauti. Vartotojui tai atrodytų kaip dar viena įprasta sąskaita, tačiau ji būtų papildoma atsiskaitymo priemonė.

Taip pat būtų galima turėti skaitmeninio euro kortelę. Jei neveiktų kitos sąskaitos ar mokėjimo priemonės, atsiskaitymams būtų galima naudoti būtent skaitmeninio euro sąskaitą.

Skaitmeniniu euru būtų galima mokėti ir dingus ar sutrikus ryšiui. Šią atskirą infrastruktūrą palaikytų ECB, o vartotojai savo bankuose matytų ECB laikomas lėšas.

Didelis pasirengimas bankams ir technologijų tiekėjams

Lietuvos bankui tektų pasirengti technologiniu ir procedūriniu požiūriu, o komerciniams bankams būtų numatytas svarbus vaidmuo platinant skaitmeninį eurą. Gyventojams dėl tokios sąskaitos nereikėtų kreiptis į Frankfurtą ar ECB – ją būtų galima atsidaryti per jau veikiančius bankus.

ECB ruoštų mokėjimams reikalingą infrastruktūrą, bankai rengtųsi skaitmeninio euro platinimui, o kiti technologijų teikėjai, įskaitant POS terminalų ir bankomatų operatorius, taip pat turėtų pritaikyti savo sistemas. Šis procesas visose šalyse būtų koordinuojamas ECB.

Konkreti Lietuvos banko ir komercinių bankų pasirengimo kaina dar nėra apskaičiuota, nes politinis dialogas dėl galutinių skaitmeninio euro savybių vis dar vyksta. Tik jas tiksliai apibrėžus bus galima rengti konkretų projektą ir įvardyti išlaidas.

Visos Europos bankų sektoriaus pasirengimo kaina, priklausomai nuo vertinimo, gali smarkiai skirtis. ECB skaičiuoja, kad tai kainuotų apie 3–4 mlrd. eurų, o bankų vertinimu, visoje euro zonoje suma gali siekti keliolika milijardų eurų. Šie skaičiai apima visą euro zoną, kurioje gyvena 400 mln. žmonių.

Pats ECB į skaitmeninio euro technologiją jau investavo 1,3 mlrd. eurų.

Bankų požiūris keitėsi

Prieš 2–3 metus, prasidėjus diskusijoms, bankai į iniciatyvą žiūrėjo skeptiškiau. Tuomet buvo baiminamasi, kad skaitmeninis euras taptų rimtu konkurentu bankų mokėjimo priemonėms.

Tačiau laikui bėgant požiūris pasikeitė. E. Ruzgio teigimu, bankai pradėjo suprasti, kad alternatyvi mokėjimo priemonė reikalinga ir jiems patiems, siekiant užtikrinti klientams nepalaužiamą mokėjimų veikimą.

Šiuo metu daugiausia naudojamos „Visa“ ir „MasterCard“ kortelės. Bankai, anot Lietuvos banko atstovo, supranta, kad sutrikus šių sprendimų veikimui klientams neturėtų ką pasiūlyti kaip alternatyvos. Skaitmeninis euras būtų skirtas šiam poreikiui padengti.

Vienas pagrindinių skeptikų argumentų Europoje buvo tai, kad alternatyvas „Visa“ ir „MasterCard“ turėtų sukurti pats verslas, o ne viešosios institucijos. Vis dėlto Baltijos šalys rodo kitokią patirtį: nors momentinių mokėjimų infrastruktūra čia veikia jau beveik dešimtmetį, parduotuvėse vis dar nėra alternatyvos „Visa“ ar „MasterCard“.

Dėl to, ypač Europos Parlamente, kilo skepticizmas, tačiau galiausiai buvo suprasta, kad verslas šios nišos visos Europos mastu greičiausiai visiškai neužpildys.