Nedidelė sauja slepia daug naudos: kodėl moliūgų sėklų nereikėtų valgyti per daug

Moliūgų sėklos yra nebrangios ir lengvai prieinamos daugelyje parduotuvių, tačiau tarp vadinamųjų supermaisto produktų jos dažnai lieka nepelnytai pamirštos. Vis dėlto jų maistinė vertė nenusileidžia daugeliui plačiai reklamuojamų produktų.

Nedidelė sauja šių sėklų gali papildyti racioną svarbiomis maistinėmis medžiagomis. Tačiau, kaip rašo fakt.pl, moliūgų sėkloms netinka principas, kad daugiau visuomet yra geriau.

Gaminant patiekalus iš moliūgų dažniausiai vertinamas jų minkštimas, o sėklos kartais laikomos tik traškiu priedu arba apskritai išmetamos. Tačiau būtent sėklose yra itin didelė naudingų medžiagų koncentracija, todėl jas verta įtraukti į kasdienį valgiaraštį.

Šis straipsnis yra patariamojo pobūdžio. Dėl sveikatos ir mitybos klausimų visuomet rekomenduojama konsultuotis su šeimos gydytoju arba vaistininku.

Kuo naudingos moliūgų sėklos?

Vienas svarbiausių moliūgų sėklų pranašumų – jose gausu magnio. Šis mineralas reikalingas normaliai raumenų ir nervų sistemos veiklai, padeda palaikyti elektrolitų pusiausvyrą, dalyvauja energijos apykaitoje ir gali prisidėti prie nuovargio mažinimo. Vien dėl to moliūgų sėklas verta vartoti reguliariai.

Jose taip pat yra daug baltymų: 100 gramų moliūgų sėklų jų suteikia maždaug 25–30 gramų. Nors vienu metu paprastai valgoma kur kas mažiau, baltymai svarbūs raumenų masei auginti ir išlaikyti. Kartu su riebalais bei skaidulomis jie padeda ilgiau jaustis sotiems.

Didelis riebalų kiekis neturėtų būti priežastis atsisakyti šių sėklų. Didžiąją jų dalį sudaro nesočiosios riebalų rūgštys. Sočiuosius riebalus keičiant nesočiaisiais galima prisidėti prie normalaus cholesterolio kiekio kraujyje palaikymo. Todėl sėklos ir riešutai dažnai įtraukiami į širdžiai palankios mitybos rekomendacijas.

Moliūgų sėklos yra ir cinko, geležies, vario bei fosforo šaltinis. Cinkas padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą, dalyvauja DNR sintezėje ir yra svarbus odos būklei.

Geležis reikalinga hemoglobino ir raudonųjų kraujo kūnelių gamybai bei deguonies pernešimui organizme. Varis prisideda prie energijos apykaitos ir geležies transportavimo, o fosforas padeda išsaugoti stiprius kaulus bei sveikus dantis.

Šiose sėklose netrūksta ir skaidulų. Jas naudinga derinti su kitais skaidulų šaltiniais – daržovėmis, vaisiais, ankštinėmis kultūromis bei pilno grūdo produktais. Pakankamas skaidulų kiekis padeda palaikyti normalią žarnyno veiklą.

Kokia porcija rekomenduojama?

Moliūgų sėklos yra kaloringos: 100 gramų jų suteikia daugiau nei 500 kilokalorijų. Dėl šios priežasties rekomenduojama suvalgyti apie 20–30 gramų, arba nedidelę saują. Tokį kiekį galima rinktis kaip užkandį arba naudoti patiekalams papildyti.

Jas paprasta pritaikyti kasdienėje mityboje. Moliūgų sėklomis galima pagardinti avižinę košę, jogurtą, skyrą ar muslius. Jos tinka salotoms, sumuštiniams, trintoms sriuboms, keptoms daržovėms, kruopų ir ryžių patiekalams. Sėklų taip pat galima dėti į naminę duoną ar granolą, o tarp pagrindinių valgymų jas kramsnoti vienas.

Perkant moliūgų sėklas užkandžiui, geriau rinktis nesūdytas. Traškumui ir ryškesniam aromatui jas galima trumpai paskrudinti, tačiau nederėtų ilgai kepti labai įkaitintoje keptuvėje.

Svarbu laikytis saiko, nes šių sėklų nesunku suvalgyti daugiau nei planuota ir kartu gauti nemažai kalorijų. Be to, pernelyg didelis kiekis kai kuriems žmonėms gali sukelti pilvo pūtimą arba sunkumo jausmą, ypač jei jų įprastame racione trūksta kitų skaidulų turinčių produktų.