Tankai atlaikė dronų puolimą: Ukraina parodė, kas iš tiesų lemia jų išlikimą

Net ir 2026-aisiais, kai kare plačiai naudojami bepiločiai orlaiviai, tankai tebėra svarbi kovos lauko priemonė. Tokią išvadą autoriniame straipsnyje leidiniui „The Telegraph“ pateikė į atsargą išėjęs britų pulkininkas Hamishas de Brettonas-Gordonas.

Jis primena, kad nuo Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios tankų reikšmė buvo ne kartą kvestionuojama. Tūkstančiai Rusijos šarvuotųjų mašinų buvo sunaikintos prieštankinėmis raketomis ir nebrangiais dronais, todėl ši ginkluotė imta laikyti pasenusia. Vis dėlto, autoriaus vertinimu, tai nereiškia šarvuotosios technikos eros pabaigos.

Pasak H. de Brettono-Gordono, ugnies galia, judrumas ir apsauga išlieka esminiais sėkmę mūšyje lemiančiais veiksniais.

Kaip pavyzdį jis nurodo neseną Ukrainos kariuomenės operaciją Charkivo srityje. 475-ojo šturmo pulko „Code 9.2“ tankų įgulos, padedamos savo bepiločių orlaivių, smogė Rusijos pozicijai prie Olchovatkos Kupjansko rajone. Du Ukrainos tankai priartėjo prie pastatų, kuriuose buvo įsitvirtinę Rusijos pėstininkai, ir pradėjo juos apšaudyti.

Rusijos pajėgos bandė sustabdyti šią techniką smogiamųjų dronų atakomis. Tačiau Ukrainos tankai prieš operaciją buvo papildomai sustiprinti šarvais bei konstrukcijomis, skirtomis apsaugoti nuo bepiločių atakų.

Tankų veiksmus rėmė ir žvalgybiniai dronai bei smogiamieji „Vampire“ bepiločiai orlaiviai. Jie aptikdavo objektus, atakuodavo Rusijos karius ir leido tankų įguloms veikti tiksliau.

Nors dronų smūgiai kartojosi, tankai užduotį tęsė, apšaudė Rusijos pozicijas ir pasitraukė nepatyrę didesnių nuostolių. Autoriaus teigimu, lemiamą reikšmę turėjo ne tik papildoma apsauga, bet ir įvairių pajėgų bei sistemų suderintas darbas.

H. de Brettonas-Gordonas pabrėžia, kad tankas neturėtų būti vertinamas kaip atskira sistema, neapgalvotai siunčiama per mūšio lauką. Jo nuomone, tai yra galinga bendrų pajėgų operacijos dalis.

Šiuolaikiniame kare tankus reikia naudoti kartu su pėstininkais, artilerija, žvalgyba, radioelektroninės kovos priemonėmis ir bepiločių sistemomis. Vien šarvuotoji technika negali užtikrinti pergalės, tačiau dronai taip pat nepajėgūs savarankiškai pakeisti visų tradicinių ginklų rūšių.

Ekspertas didžiulius Rusijos šarvuotųjų pajėgų nuostolius sieja su tuo, kad Rusijos kariuomenė techniką naudojo neturėdama pakankamos pėstininkų, žvalgybos ir apsaugos nuo dronų paramos. Ukraina, anot jo, palaipsniui išmoksta naująsias technologijas derinti su tradiciniais manevrinio karo principais.

Šarvuotosios technikos perspektyvas lems jos gebėjimas prisitaikyti prie mūšio lauko, kuriame gausu jutiklių ir bepiločių orlaivių. Tam būtina patikimesnė apsauga nuo dronų, šiuolaikiniai jutikliai, stabilus ryšys, radioelektroninės kovos priemonės, žvalgybos sistemos bei gerai parengtos įgulos.

Publikacijoje teigiama, kad Ukraina demonstruoja būsimą šarvuotojo karo modelį: svarbiausia nėra rinktis tarp tankų ir dronų, o gebėti juos integruoti. Pranašumą įgis tos kariuomenės, kurios tai išmoks padaryti.

Karas Ukrainoje

UNIAN anksčiau skelbė, kad Rusija ruošiasi ilgai trunkančiam karui ir reikšmingai didina karines išlaidas. Kitais metais jos turėtų padidėti 40 proc.

Nemaža šių lėšų dalis bus skirta ginklų gamybai, nes turimos atsargos yra gerokai sumažėjusios. Tai rodo, kad karas Kremliui ir toliau išlieka prioritetu.

Taip pat buvo pranešta, jog Ukrainos kariuomenė pirmą kartą panaudojo antžeminį amfibinį droną kroviniams gabenti per fronto vandens kliūtis.

Ši mašina sukurta greičiau nei per tris mėnesius, kovinėms sąlygoms pritaikius antžemines ir jau turėtas amfibines sistemas. Ji sėkmingai įvykdė maždaug 70 km misiją, nors tuo metu Rusijos kariuomenė vykdė apšaudymą.