Naglio Šulijos kelias į TV3: nuo teletaipų iki ekrano ir netikėto sprendimo su ranka kišenėje

Naglis Šulija TV3 žiūrovams gerai pažįstamas kaip orų pranešėjas, kasdien pristatantis prognozes, o kitomis dienomis – ir astrologines įžvalgas. Jo profesinis kelias prasidėjo dar 1998–1999 metais Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje, kur jis dirbo sinoptiku.

Kelionė nuo sinoptiko darbo iki televizijos eterio

Baigęs studijas, N. Šulija dirbo budinčiu sinoptiku Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje. Lygiagrečiai, leidinių prašymu, jis pradėjo rengti orų prognozes laikraščiams. Vienas tekstas sekė kitą, kol galiausiai meteorologą pakvietė dirbti „Lietuvos rytas“.

Pasak N. Šulijos, tuometinis redaktorius Gedvydas Vainauskas norėjo orų prognozių, panašių į publikuojamas kituose pasaulio dienraščiuose. Tuo metu buvo įprasta paskutinį laikraščio puslapį skirti būtent orams.

Meteorologas pateikė savo sumanymą ir iškart buvo priimtas į darbą. „Lietuvos ryte“ jis praleido maždaug 16 metų. Vėliau jo veikla persikėlė ir į televiziją.

N. Šulijai nepatiko anuometinis orų pateikimas televizijoje. Žinios tada trukdavo vos 15 minučių, o orų prognozė dažniausiai būdavo tik užkadriniu balsu perskaitoma formali informacija prie Lietuvos žemėlapio.

Jis manė, kad tokie apibūdinimai kaip „kai kur palis“ žiūrovams nėra pakankamai aiškūs, ypač tiems, kuriems svarbu žinoti konkrečią situaciją savo vietovėje. Todėl su idėja kitaip pristatyti orus N. Šulija kreipėsi į televizijos kanalus, tačiau iš pradžių į jo pasiūlymus buvo žvelgiama skeptiškai.

Vėliau, po vadinamojo orų mergaičių fenomeno, TV3 žinios pasiūlė jam išbandyti orų vedėjo darbą. Iš pradžių jis eteryje pasirodydavo sekmadieniais ir pasakodavo apie artėjančios savaitės orus. Žiūrovams tai patiko, reitingai buvo geri, todėl kitą sezoną N. Šulija pradėjo vesti orus jau penkias dienas per savaitę. Galiausiai jis visiškai perėjo dirbti į televiziją, kur jo karjera netrukus skaičiuos apie 20 metų.

Kaip anksčiau gimdavo orų prognozės

N. Šulija anuometinį sinoptikų darbą vadina intelektualia veikla, paremtą duomenų tvarkymu ir analize. Kas tris valandas iš 20 Lietuvos stočių būdavo gaunami stebėjimų duomenys.

Tuomet dar veikė teletaipai – jų salėje prietaisai spausdindavo popierines juosteles su skaičių grupėmis, žyminčiomis temperatūrą, vėjo greitį ir kitus meteorologinius rodiklius.

Vėliau sinoptikams tekdavo rankomis apdoroti meteorologinius žemėlapius: pažymėti kritulių laukus, slėgio pokyčius, atmosferos frontus ir nubrėžti izobaras. Dukart per parą būdavo gaunami ir atmosferos zondavimo duomenys. Iš visos šios informacijos ir būdavo rengiamos prognozės.

Vėliau atsirado palydovinės nuotraukos, kurios tuo metu atrodė didžiulis technologinis žingsnis. Kompiuterių dar nebuvo, todėl vaizdai buvo spausdinami ant fotopopieriaus, naudojant tamsų kambarį, ryškalus ir fiksažą.

N. Šulija prisimena, kaip Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įsigijo du kompiuterius, kurių kiekvieno kietajame diske buvo po 80 megabaitų atminties. Tada atrodė neįsivaizduojama, kuo būtų galima užpildyti tokią talpą, tačiau po 3 ar 5 metų vieną gigabaitą jau buvo galima nešiotis kišenėje.

Jaudulys eteryje ir ranka kišenėje

Pirmaisiais televizijos metais netrūko ir kuriozų. N. Šulija prisiminė, kad tuo metu LRT „Panoramoje“ dar nebuvo suflerio, tad visą maždaug pusantros minutės tekstą tekdavo pasakyti mintinai, nesuklystant ir kalbant sklandžiai.

Vieną kartą, jausdamas didelį jaudulį, jis svarstė švarko rankovę prisisegti prie kelnių, kad nevalingai judanti ranka būtų fiksuota. Kita ranka jis būtų rodęs informaciją prognozių žemėlapyje.

Tačiau operatoriai pasiūlė ranką tiesiog laikyti kišenėje, nes filmavimo kadre jis buvo rodomas tik iki pusės. Vis dėlto kūno kalba žiūrovams buvo pastebima. Kitą dieną Algelės Žukauskienės telefonas sulaukė itin daug skambučių.

Vieni skambinusieji piktinosi, kad vedėjas Lietuvos televizijoje stovėjo su ranka kišenėje, kiti tai vertino priešingai – džiaugėsi televizijoje išvydę laisvesnį žmogų ir manė, kad toks požiūris galėtų keisti sustabarėjusią aplinką.

TV3 žiniose, pasak N. Šulijos, darbo sąlygos jau buvo profesionalesnės: tekstai būdavo surašyti, sukirčiuoti ir pateikti sufleriu. Jis taip pat stebi kitų orų pranešėjų darbą, o ypač patiko Karolinos Liukaitytės ir Silvestro Dikčiaus darbas, kol jie dar dirbo. Meteorologas pabrėžia, kad kiekvienas orų vedėjas turi savitą braižą, tačiau neigiamų pavyzdžių jis neišskiria.

Astrologija susidomėjo prieš daugiau nei 30 metų

N. Šulija svarsto, ar astrologiją pasirinko jis pats, ar ši sritis tarsi surado jį. Jo susidomėjimas prasidėjo 1990 ar 1991 metais, kai jis sutiko žmogų, kuris astrologija domėjosi dar sovietmečiu.

Po to pokalbio, pasak jo, viskas ir prasidėjo. N. Šulija suprato, kad ši sistema veikia, tik reikia ją nuodugniai tyrinėti. Astrologija jis domisi jau daugiau nei 30 metų ir mano, kad joje tebėra daug neatrastų dalykų.

Nors dalis žmonių astrologiją vertina skeptiškai, N. Šulija sako nenorintis įrodinėti jos vertės. Jo teigimu, astrologijos poreikis priklauso nuo to, kokiame pasaulyje žmogus gyvena: paprastesniame gyvenime jos gali ir nereikėti, tačiau sudėtingesnių sąveikų bei ryšių kupiname pasaulyje ji gali rasti savo vietą.

Astrologija jį domina kaip taikomoji disciplina, galinti padėti geriau suprasti dominančias sritis ir galimus ateities procesus. Tačiau jis pabrėžia, kad astrologija nėra kažko pakaitalas, o veikiau pagalba. Kaip jam yra pasakiusi viena moteris iš Kauno, jeigu kepant kiaušinienę kiaušinis daužomas ne į keptuvės kraštą, o į jos kotą, astrologija nepadės.

Vaikai, buriavimas ir eketės maudynės

N. Šulija didžiuojasi savo vaikais. Jo vyriausias sūnus Kristupas dirba lėktuvo pilotu, sūnus Augustinas yra žurnalistas, o dukra kol kas mokosi mokykloje ir ypač mėgsta baletą.

Jis yra sakęs, kad keleiviai, išgirdę, jog juos skraidina Kristupas Šulija, turėtų žinoti, kad tai jo sūnus. Augustiną jis apibūdino kaip puikų ir sėkmingą žurnalistą, turintį galimybių šiame kelyje nueiti toli. Dukros pagrindinė veikla greta mokyklos yra baletas.

Laisvalaikio pomėgiai per metus keitėsi. Anksčiau N. Šulijai patiko keliauti pėsčiomis, o dabar labiausiai jis mėgsta buriavimą ir maudynes eketėje. Žiemos grūdinimąsi jis renkasi pirmiausia dėl sveikatos ir sako jaučiantis jo teigiamą poveikį.