Bagdono „čekiukų“ byla artėja prie finišo: medikų ir antstolio dokumentai mandato likimo nepakeitė

„Čekiukų“ byloje pirmosios instancijos teismo nuteistas Seimo narys Andrius Bagdonas Lietuvos apeliaciniame teisme ir toliau tvirtina esantis nekaltas. Gindamasis politikas bei jo advokatas pateikė dokumentus iš medikų ir antstolių.

Pirmadienį vykusiame posėdyje A. Bagdonas teigė, kad ši byla jam yra itin skaudi patirtis. Jis pabrėžė, jog Neringos savivaldybės tarybos nario pareigos jam niekada nebuvo pajamų šaltinis, jis neskaičiavo darbo valandų ir neklastojo dokumentų.

Baudžiamoji byla susijusi su laikotarpiu, kai A. Bagdonas dirbo Neringos savivaldybės taryboje, bei galimai nepagrįstai gautomis kompensacijomis už degalus.

Trijų teisėjų kolegija sprendimą byloje numato paskelbti lapkričio 25 dieną.

Apeliacinio teismo sprendimas gali nulemti ir parlamentaro mandato likimą. Pirmosios instancijos teismas už piktnaudžiavimą, dokumentų klastojimą ir sukčiavimą A. Bagdonui skyrė 5 tūkst. eurų baudą, o prokuratūra dar prašo trejiems metams uždrausti jam būti išrinktam ar paskirtam į renkamas arba skiriamas pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, įmonėse bei nevyriausybinėse organizacijose. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis įsiteisėja iš karto, todėl po jo paaiškės, ar A. Bagdonas išlaikys Seimo nario mandatą.

Advokatas Mindaugas Greičius teismui pateikė dokumentų rinkinį, kuriame yra gydytojų pažymos ir antstolių surašyti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai. Gynyba teigia, kad ši medžiaga rodo, jog savitarnos degalinėje galima per klaidą paimti kitam žmogui priklausantį kuro kvitą. Tarp dokumentų pateikta ir Seimo nario rankos ilgio nuotrauka.

A. Bagdonas ir jo gynėjas taip pat akcentuoja, kad dirbdamas tarybos nariu politikas neprašė kompensuoti kitų išlaidų, kurios galėjo būti kompensuojamos. Jų vertinimu, todėl jis neturėjo pagrindo sukčiauti dėl degalų.

Apeliaciniam teismui pateikta gydytojo pažyma, kurioje nurodoma, kad bylai svarbiu laikotarpiu A. Bagdonas patyrė sunkumų šeimoje ir išgyveno skyrybas. Dėl emocinės įtampos jis galėjo suklysti paimdamas svetimus kuro kvitus.

Prokuroras pateiktų dokumentų reikšmingais nelaiko

Generalinės prokuratūros prokurorui Gintarui Jasaičiui naujai pateikta medžiaga įspūdžio nepadarė.

Jo teigimu, ištyrus įrodymus ir įvertinus dokumentus matyti, kad jie labiau apibūdina A. Bagdono asmenybę, tačiau neturi reikšmės veikų kvalifikavimui. Prokuroras pažymėjo nematantis šių duomenų sąsajos su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, todėl nemano, kad juos reikia išsamiai nagrinėti.

Kaltintojas prašo A. Bagdonui palikti ne tik piniginę baudą, bet ir taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – atimti teisę dirbti valstybės tarnyboje. Klaipėdos apygardos teismas pirmą kartą nagrinėdamas bylą tokios priemonės neskyrė.

G. Jasaitis laikosi pozicijos, kad prokuratūros apeliacinis skundas yra pagrįstas ir motyvuotas, todėl pirmosios instancijos nuosprendžio dalis dėl baudžiamojo poveikio priemonės netaikymo turėtų būti pakeista. Anot prokuroro, A. Bagdonui trejus metus turėtų būti uždrausta eiti renkamas ar skiriamas pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, įmonėse bei nevyriausybinėse organizacijose.

Prokuroras taip pat mano, kad A. Bagdono skundas turėtų būti atmestas, nes Klaipėdos apygardos teismo teisėjo išvados buvo teisingos. Jo vertinimu, pateiktų kvitų skaičius paneigia klaidos galimybę, o byloje pakako duomenų apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti.

Kaltei pagrįsti teismui pakako 13 kvitų

ELTA primena, kad vasario 6 dieną Klaipėdos apygardos teismas A. Bagdoną už piktnaudžiavimą, dokumentų klastojimą ir sukčiavimą nubaudė 5 tūkst. eurų bauda.

Nuosprendį paskelbęs teisėjas Eugenijus Antanauskas tuomet nurodė, kad neteistam ir teigiamai vertinamam politikui paskirta minimali bauda.

Prokuroras buvo prašęs skirti 7,5 tūkst. eurų baudą ir trejiems metams uždrausti Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariui būti išrinktam ar paskirtam į valstybės bei savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ir nevyriausybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.

Teismas šios baudžiamojo poveikio priemonės netaikė, nes laikė ją netikslinga. Sprendžiant šį klausimą buvo įvertinta, kad A. Bagdonas politinėje veikloje dalyvauja daug metų, yra apibūdinamas išskirtinai teigiamai ir, išskyrus šioje byloje nurodytas veikas, daugiau nusikaltimų nepadarė.

Bylos duomenimis, 2020 metų vasario–rugpjūčio mėnesiais A. Bagdonas, eidamas tarybos nario pareigas, galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, suklastojo penkias tarybos nario išlaidų ataskaitas ir apgaule įgijo 580 eurų. Įtariama, kad jis ataskaitose pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie neva patirtas degalų išlaidas ir Neringos savivaldybės administracijai pateikė suklastotus dokumentus. Į ataskaitas buvo įtraukti 13 automatinių degalinių kvitų, kurie priklausė kitiems kurą pirkusiems asmenims.

2024 metų pabaigoje Seimas, patenkinęs generalinės prokurorės prašymą, panaikino A. Bagdono teisinį imunitetą. Kilus įtarimams baudžiamojoje „čekiukų“ byloje, politikas sustabdė savo narystę Liberalų sąjūdyje.