Latvijoje – neregėtas politinis lūžis: A. Kulbergo partija pasiekė istorinių aukštumų

Latvijos parlamento rinkimų laimėjimą konservatyvios partijos „Jungtinis sąrašas“ lyderis ir dabartinis šalies premjeras Andris Kulbergas pradėjo minėti dar išvakarėse.

Skaičiuojant balsus netrukus paaiškėjo, kad varžovai nebesugebės panaikinti susidariusio ryškaus skirtumo. A. Kulbergo vedama politinė jėga gavo kiek daugiau nei 35 procentus balsų ir pelnė 42 mandatus 100 vietų Saeimoje. Tai – rekordinis vienos politinės jėgos iškovotų vietų skaičius Latvijos parlamento istorijoje.

A. Kulbergas teigė, kad toks rezultatas rodo itin didelį visuomenės palaikymą. Pasak jo, rinkėjai nori pokyčių, nenori, kad Latvija toliau judėtų ankstesne kryptimi, ir tikisi ekonomikos augimo, stipresnės gynybos, aiškios retorikos bei geresnės ateities vaikams.

Rezultatas pranoko politologų prognozes

Tokio masto A. Kulbergo partijos triumfo nesitikėjo net Latvijos politikos ekspertai. Nors apklausose „Jungtinis sąrašas“ pirmavo, tokia mandatų persvara nebuvo prognozuota.

Politikos mokslų profesorius Janis Ikstens svarstė, kad rinkėjams galėjo susidaryti įspūdis, jog politikai yra neryžtingi, o svarbūs sprendimai nuolat atidedami. Jo vertinimu, A. Kulbergas tradicinių politikų aplinkoje išsiskyrė tiesiu ir atviru kalbėjimu, nevengė sakyti to, ką mano, atrodė natūralus, o tai, panašu, patiko žmonėms.

Tik gegužę premjero pareigas pradėjęs eiti A. Kulbergas, iki tol iš opozicijos kritikavęs valdančiuosius, pripažino, kad rinkimų baigtis viršijo ir jo lūkesčius. Antrąją vietą užėmė dešinieji populistai „Pirmiausia – Latvija“, surinkę 13 procentų balsų, o Rusijai palanki partija „Suvereni valdžia“ gavo beveik 12 procentų. Vis dėlto A. Kulbergas, siekiantis likti premjeru, pareiškė, kad koalicijos nesudarys nė su viena iš šių politinių jėgų.

Premjeras pabrėžė, kad jo partija nebendradarbiauja su prorusiškomis jėgomis, siekiančiomis atverti sieną ir atnaujinti prekybą. Anot jo, ekonominiai ryšiai su Rusija silpnina šalį: nors jie gali atnešti papildomų pajamų, kartu sukuria pažeidžiamumą, kuriuo Rusija gali pasinaudoti.

Premjero perspėjimas Rusijai

A. Kulbergas kreipėsi ir į Rusiją, kuri pastaruoju metu rengia vis daugiau hibridinių atakų Baltijos valstybėse bei kitose Europos šalyse.

Latvijos vyriausybės vadovas sakė, kad Rusija geba vykdyti vadinamuosius purvinus išpuolius ir hibridines atakas, su kuriomis Latvija nuolat susiduria jau penkerius metus. Jis minėjo kibernetines atakas, situaciją pasienyje ir nelegalių migrantų stūmimą per Baltarusijos sieną bei pabrėžė, kad tam būtina priešintis.

Žinią Rusijai tą pačią dieną pasiuntė ir į Kyjivą netikėtai atvykęs Vokietijos kancleris. Jis pristatė daugiau nei milijardo eurų vertės karinę ir energetinę paramą Ukrainai. Pasak F. Merzo, Ukraina netrukus turėtų gauti tūkstančius dronų-perėmėjų, taip pat numatoma sparčiau gaminti tolimojo nuotolio ginkluotę.

Net ir F. Merzo vizito metu Rusija nesustojo – buvo smogta vienam pagrindinių Kyjivo tiltų. V. Putinas į juos taikosi jau ketvirtą dieną iš eilės.