Sergate ir vis tiek einate į darbą: gydytoja įspėja, kuo rizikuojate jūs ir aplinkiniai

Atvėsus orams ir prasidėjus rudeniui, gydymo įstaigose įprastai daugėja dėl peršalimo simptomų besikreipiančių pacientų. Kartu plinta ir žarnyno virusai. Šeimos gydytoja Elena Šukė paaiškino, kokių infekcijų laukiama artimiausiais mėnesiais, kaip atskirti gripą nuo COVID-19 ir kada susirgus reikėtų kreiptis į medikus. Ji taip pat pabrėžė, kad sergant nereikėtų eiti į darbą.

Pasak E. Šukės, rudenį, ypač rugsėjį, padaugėja ne tik peršalimo ligų, bet ir žarnyno bei virškinamojo trakto virusų.

Gydytoja nurodė, kad rugsėjį dažnėja sloga, gerklės skausmas ir pakyla temperatūra. Tačiau šiuo laikotarpiu, kaip ir įprasta medicinoje, pasitaiko daug žarnyno bei virškinamojo trakto virusų, dėl kurių pacientai viduriuoja.

Anot jos, didžiausias tokių virusų paplitimas paprastai fiksuojamas rugsėjį ir spalį. Lapkričio viduryje jie dažniausiai aprimsta, o gruodį–sausį prasideda gripo, COVID-19 ir kitų kvėpavimo takų virusų sezonas.

Šiuo metu Lietuvoje, E. Šukės teigimu, nėra jokios išskirtinės epidemijos. Rugsėjį padidėjantis sergamumas yra įprastas reiškinys, susijęs su žmonių grįžimu į ugdymo įstaigas. Nors šią savaitę sergančiųjų galėjo būti kiek daugiau, tai, pasak gydytojos, nėra niekuo neįprasta eiliniam rudeniui.

Gripas kasmet nusineša gyvybių

Nors gripas Lietuvoje kasmet pareikalauja ne vienos gyvybės, kol kas nėra informacijos, kad šiemet jis būtų išskirtinai sunkus ar pavojingas.

E. Šukė atkreipė dėmesį, kad mirtys nuo gripo registruojamos kiekvienais metais. Jos teigimu, dalis žmonių vis dar laiko gripą nepavojinga liga ir mano, kad nuo jo skiepytis nereikia, todėl nepriklausomai nuo konkretaus sezono gripo aukų vis tiek būna.

Nuogąstaujama dėl naujos gripo pandemijos

Šeimos gydytoja priminė ir gripo pandemijų istoriją. Ji teigė, kad dėl galimos naujos pandemijos nerimaujama kasmet, o pasaulyje tokie protrūkiai, jos žodžiais, vyksta maždaug kas 10 metų.

Pasak E. Šukės, pagal tokį skaičiavimą paskutinė gripo epidemija turėjo kilti tuo metu, kai prasidėjo COVID-19 pandemija. Ji pažymėjo, kad jau penkerius metus šio laukimo terminas tarsi vėluoja, todėl baiminamasi, jog atėjusi gripo pandemija gali būti labai stipri. Vis dėlto gydytoja pabrėžė, kad tai yra spėjimai, nes tiksliai numatyti, kada tai nutiks, neįmanoma.

Kalbėdama apie COVID-19, E. Šukė pažymėjo, kad ši infekcija nebėra pandeminė, nes visuomenė yra įgijusi dalinį imunitetą ir turi vakcinų. Vis dėlto ji išlieka itin pavojinga žmonėms, turintiems rizikos veiksnių ar sergantiems lėtinėmis ligomis.

Vien iš simptomų atskirti gripą, COVID-19 ir paprastą peršalimą gali būti nelengva. Todėl susirgus gydytoja siūlo pasinaudoti vaistinėse parduodamais virusų testais, kurie gali parodyti, ar žmogus serga gripu, COVID-19 ar kita infekcija.

Jeigu bent vienas testo rezultatas yra teigiamas, ypač jei žmogus priklauso rizikos grupei, E. Šukės teigimu, prasminga kreiptis į šeimos gydytoją. Jei visi testai neigiami, o savijauta yra pusėtina, apsilankymas pas gydytoją nebūtinai reikalingas.

Gydytoja pabrėžė, kad COVID-19 ar gripo eiga bei pavojingumas priklauso nuo individualios žmogaus sveikatos būklės ir turimų lėtinių ligų. Daugiausia nerimo kelia rizikos grupėms priklausantys pacientai ir situacijos, kai žmogus vienu metu užsikrečia keliomis infekcijomis.

Didesnės dozės gripo vakcina – vyresniems nei 60 metų

Didesnę sunkios ligos riziką, pasak E. Šukės, patiria lėtinėmis ligomis sergantys žmonės, vyresni nei 60 metų asmenys ir nėščiosios.

Gydytoja atkreipė dėmesį, kad vyresniems nei 60 metų žmonėms gali būti skiriama specialiai jiems sukurta didesnės dozės gripo vakcina, o ne bendroji vakcina. Jos teigimu, įprasta gripo vakcina vyresnio amžiaus žmonėms veikia beveik neefektyviai, o nuo 60 metų skirta vadinamoji keturgubos dozės vakcina yra veiksmingesnė. Tokia vakcina naudojama tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek JAV.

E. Šukė taip pat nurodė, kad ši vakcina nėra kompensuojama, nors jos veiksmingumas pagrįstas klinikiniais tyrimais, o pati vakcina naudojama daugiau nei 20 metų.

Galiausiai gydytoja ragino mažinti ligų riziką tinkamai prižiūrint lėtines ligas ir išsitiriant, ar netrūksta vitamino D bei geležies. Taip pat svarbu įvertinti, ar nėra negydomos astmos arba negydomo padidėjusio kraujospūdžio.

Pasak E. Šukės, svarbiausia sergant neiti į darbą. Ji pabrėžė, kad vis dar pasitaiko žmonių, kurie į darbą ateina sirgdami, nors taip būtų galima apsaugoti aplinkinius nuo užkrato.