Vokietijos brigada artėja: Lietuva žada iki 2027-ųjų pabaigos įvykdyti visus įsipareigojimus

Lietuva iki 2027 metų pabaigos ketina įgyvendinti visus prisiimtus įsipareigojimus, kad šalyje galėtų būti dislokuota visiškai kovai pasirengusi Vokietijos brigada. Tai per susitikimą su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriusu pareiškė premjeras Mindaugas Sinkevičius.

Vyriausybė pirmadienį pranešė, kad darbo vizito Berlyne metu premjeras su B. Pistoriusu kalbėjosi apie Vokietijos brigados perkėlimą į Lietuvą, NATO rytinio flango apsaugą bei oro gynybos pajėgumų stiprinimą.

Anot M. Sinkevičiaus, brigadai reikalingos infrastruktūros projektai įgyvendinami pagal numatytą planą. Kartu Lietuva stiprina ir savo nacionalinius gynybos pajėgumus.

Premjeras pabrėžė, kad Vokietijos brigados buvimas Lietuvoje reiškia ne vien karinį pajėgumą, bet ir aiškiai parodo sąjungininkų pasiryžimą ginti NATO rytinį flangą. Jo teigimu, šį ryžtą būtina stiprinti didesniais pajėgumais ir aukštesniu pasirengimu.

Dėmesys NATO rytinio flango gynybai

Susitikimo dalyviai aptarė ir saugumo padėtį NATO rytiniame flange. Vyriausybės teigimu, Lietuva siekia, kad Aljanso gynybos planai būtų grindžiami realiai turimais pajėgumais, o oro gynybos priemonių plėtra rytiniame flange vyktų sparčiau.

M. Sinkevičius nurodė, kad keičiantis Europos saugumo sistemai būtina neleisti atsirasti pajėgumų spragoms. Jis taip pat akcentavo ypatingą Vokietijos vaidmenį stiprinant Europos saugumą.

Premjeras ir Vokietijos gynybos ministras taip pat aptarė tolesnės paramos Ukrainai klausimą.

ELTA primena, kad Berlynas 2023 metų rudenį patvirtino planus nuolatiniam buvimui Lietuvoje dislokuoti kovinės parengties brigadą. Į Lietuvą numatoma perkelti maždaug 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių, o dalis jų atvyks kartu su šeimomis.

Didžioji brigados dalis į Lietuvą buvo planuojama perkelti iki 2026 metų. B. Pistorius yra nurodęs, kad visišką operacinį pajėgumą brigada turėtų pasiekti 2027 metais.