Seime – lemtingas žingsnis dėl branduolinio ginklo: ar iš Konstitucijos dings draudimas?

Antradienį į posėdį susirinkę Seimo nariai pirmuoju priėmimu spręs dėl siūlymo iš Konstitucijos pašalinti nuostatą, draudžiančią Lietuvos teritorijoje dislokuoti masinio naikinimo ginklus.

Kad pataisa po trijų mėnesių pertraukos pasiektų galutinio balsavimo etapą, jai turi pritarti ne mažiau kaip 94 iš 141 parlamentarų.

Dabar Konstitucijos 137 straipsnis numato, kad Lietuvoje negali būti nei masinio naikinimo ginklų, nei užsienio šalių karinių bazių. Seime svarstoma pataisa siūlo šios nuostatos apskritai atsisakyti.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas anksčiau nurodė, kad galutinis sprendimas dėl pakeitimo planuojamas kitų metų sausio 12 dieną.

Rugsėjo pabaigoje, po svarstymo, už branduolinio ginklo draudimo nuostatos išbraukimą balsavo 99 Seimo nariai. Prieš buvo 13 parlamentarų, o penki susilaikė.

Pakeitimus palaikė ir Liberalų sąjūdžio atstovai. Opozicinės partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad gynybos stiprinimas nėra eskalacija, bet priemonė neatsidurti silpnojo pozicijoje prieš agresorių.

Daugiausia nepritarusiųjų buvo iš „Nemuno aušros“. Šios politinės jėgos atstovai pataisą vadino nereikalinga ir naudinga priešiškai propagandai, taip pat tvirtino, kad tokio pobūdžio sprendimai turėtų būti priimami referendumu.

Konstitucijos pakeitimui nepritarė ir „valstietis“ Valius Ąžuolas bei trys Mišrios Seimo narių grupės atstovai. Susilaikė valdančiosios koalicijos partnerės – Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos – narys Jaroslawas Narkiewiczius.

Dar kovą Emmanuelis Macronas pristatė idėją kurti naują Europos branduolinio atgrasymo sistemą. Pagal ją partnerės laikinai galėtų priimti Prancūzijos strategines oro pajėgas, turinčias branduolinį ginklą.

Birželio pradžioje „Financial Times“ rašė, kad Jungtinės Valstijos svarsto galimybę branduolinį ginklą dislokuoti keliose papildomose NATO valstybėse Europoje.

Lietuvos kariuomenės analitikai yra pažymėję, kad šalies siekis atsisakyti branduolinio ginklo draudimo sulaukia Rusijos propagandos dėmesio.

Rugsėjo pradžioje Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Lietuva patektų į Rusijos branduolinių ginklų taikinį, jei leistų sąjungininkams savo teritorijoje dislokuoti branduolinį ginklą.