Šildymo sąskaitos gali kristi net trečdaliu: kurie daugiabučiai jau taupo tūkstančius eurų

Nors ekonomistai prognozuoja, kad šiemet butų šildymas kainuos 20–30 proc. daugiau, dalis daugiabučių gyventojų gali pajusti mažesnę finansinę naštą nei kiti. Be renovuotų namų gyventojų ir šildymo kompensacijas gaunančių žmonių, palankesnėje situacijoje yra ir tie, kurių pastatuose įrengti atnaujinti šilumos punktai bei išmanios šilumos valdymo sistemos.

Ne vien šilumos kaina lemia sąskaitą

Galutinę mokėtiną sumą lemia tiek šilumos kaina, tiek lauko oro temperatūra. Tačiau reikšmingas veiksnys yra ir tai, kaip taupiai šiluma naudojama pačiame pastate. Norint išvengti bereikalingo suvartojimo, seni šilumos punktai gali būti keičiami automatizuotais, o esant techninėms galimybėms – valdomi nuotoliniu būdu.

„Mano BŪSTO“ produkto vadovas Robertas Jasmontas teigia, kad gyventojai dažniausiai atkreipia dėmesį į sąskaitoje matomą šilumos kainą, tačiau ne mažiau svarbus yra pastato suvartojamas šilumos kiekis. Nors pačios šilumos kainos reguliuoti negalima, galima mažinti jos švaistymą pastate – tam apčiuopiamą naudą gali duoti modernus šilumos punktas ir inovatyvus jo valdymas.

Vilnius pirmauja, tačiau technologijas diegia ir kiti regionai

Didžioji dalis „Mano BŪSTO“ prižiūrimų daugiabučių šilumos punktų jau yra modernizuoti. Vilniuje tokių namų dalis siekia 99 proc., Klaipėdoje ir Vakarų regione – 80 proc., Kaune – 77 proc., o Šiaulių ir Radviliškio regione – 85 proc.

Pasak R. Jasmonto, atnaujinti ir preciziškai valdomi šilumos punktai vidutiniškai leidžia sutaupyti iki 15 proc. šilumos. Kai kuriuose daugiabučiuose sunaudojamos šilumos kiekį pavyksta sumažinti dar labiau – 20–30 proc. Tokie pokyčiai pastebimai mažina ir gyventojų sąskaitas.

Nuotolinis valdymas suteikia dar daugiau galimybių

Papildomas taupymo potencialas atsiranda automatizuotą šilumos punktą prijungus prie nuotolinio valdymo sistemos. Ji leidžia realiuoju laiku sekti temperatūrą, sistemos parametrus bei jų pokyčius, o nustačius nukrypimus koreguoti veikimą dar iki problemoms tampant pastebimoms gyventojams.

Nuotoliniu šilumos punktų valdymu šiuo metu naudojasi 56 proc. bendrovės klientų, ir ši dalis kasmet didėja. Plačiausiai ši technologija taikoma Vilniuje, kur išmaniai jau valdoma beveik 90 proc. visų bendrovės prižiūrimų šilumos punktų.

Kituose didmiesčiuose rodikliai taip pat gana aukšti: Klaipėdoje ir Vakarų regione nuotolinio valdymo galimybė įdiegta 51 proc., o Kaune – 53 proc. bendrovės prižiūrimų daugiabučių.

R. Jasmontas pabrėžia, kad toks valdymo būdas iš esmės pakeičia šilumos sistemų priežiūrą. Vietoje reagavimo tik gyventojams jau pajutus sutrikimus, sistemos veiksmas nuolat vertinamas pagal realius duomenis, todėl į pasikeitusias sąlygas galima sureaguoti nedelsiant.

Rekordiniai rezultatai Kaune ir Vilniuje

Praėjusio šildymo sezono duomenys rodo, kad modernizuotos sistemos ir tikslus jų reguliavimas gali atnešti reikšmingą rezultatą. Didžiausias pokytis užfiksuotas Kaune, Naujakurių g. 84 esančiame name. Palyginti su ankstesniu laikotarpiu, šio daugiabučio šilumos suvartojimas sumažėjo 31,5 proc., o gyventojai per sezoną sutaupė 5817 eurų.

Vilniuje, Šviesos g. 6 name, šilumos suvartojimas krito 30,15 proc., o sutaupyta 1774 eurai. Tuo metu Kaune esančiame Pramonės pr. 85 name suvartojimas sumažėjo 29,2 proc., o bendra gyventojų sutaupyta suma pasiekė 7666 eurus.