Praėjo 11 metų nuo skaudžios netekties: kodėl Stasio Povilaičio atminimas gerbėjams vis dar toks gyvas

Spalio 6-ąją sukanka lygiai 11 metų nuo dienos, kai Lietuvą pasiekė skaudi žinia apie maestro Stasio Povilaičio mirtį. Nors nuo jo netekties praėjo daugiau nei dešimtmetis, dainininko kūryba ir šviesus atminimas gerbėjams tebėra itin svarbūs.

Artimieji bičiuliai bei ištikimi klausytojai Stasį Povilaitį prisimena kaip išskirtinę asmenybę – elegantišką, visuomet pasitempusį ir tikrą scenos džentelmeną.

Klastinga liga nutraukė maestro gyvenimą

Pirmi rimtesni sveikatos sutrikimai Stasiui Povilaičiui pasireiškė 2012 metais. Paskutiniuosius trejus gyvenimo metus atlikėjas daugiausia buvo pasitraukęs nuo scenos.

Jo paskutinis viešas pasirodymas įvyko 2015 m. liepos 6 d. Tąkart Palangos tilte, akcijoje „Tautiška giesmė aplink pasaulį“, jis kartu su Algirdu Kaušpėdu ir kitais dalyviais atliko tautišką giesmę.

S. Povilaitis mirė 2015 m. spalio 6-osios rytą. Vėliau patvirtinta, kad mirties priežastis buvo plaučių vėžys, kuriuo dainininkas, kaip įtarta, sirgo trejus metus. Vykdant jo valią, urna su kremuotais palaikais palaidota Palangos miesto kapinėse.

Įvertinimai už nuopelnus Lietuvos muzikai

Per savo karjerą muzikantas pelnė ne vieną reikšmingą apdovanojimą. 1967 m. jis tapo Baltijos šalių konkurso „Liepajas Dzintars“ laureatu, 1991 m. gavo Antano Šabaniausko premiją, o 1997 m. buvo apdovanotas „Bravo“ statulėle už nuopelnus muzikai.

Tais pačiais 1997 m. atlikėjui įteiktas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinas. 2007 m. jis pelnė Vyriausybės kultūros ir meno premiją, o 2013 m. buvo apdovanotas medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir tautai“ bei gavo „M.A.M.A“ premiją už gyvenimo nuopelnus.

Vaikystės draugas pasakojo apie pirmąją pažintį su Palanga

Vaikystės bičiuliai maestro mena kaip humoro nestokojusį, linksmą ir pozityvų žmogų. Nuo mažens Stasį Povilaitį pažinojęs Saulius Žulkus yra pasakojęs apie jo ankstyvą nuotykį, susijusį su Palanga.

Anot S. Žulkaus, būdamas 12 metų ir tuomet gyvendamas Kaune, Stasys susirašinėjo su mergina iš Palangos. Susipykęs su mama jis atvyko pas ją į kurortą, nors kaip ten nukeliavo, liko neaišku. Berniukas nakvodavo mergaitės sandėliuke, o ji jam atnešdavo maisto, tarp jo – sumuštinių.

S. Žulkus taip pat prisiminė pirmą maestro viešą dainavimą. Tuomet dešimtmetis Stasys, dažnai užsukdavęs pas savo mamą, dirbusią virėja populiariame Kauno restorane „Metropolis“, atliko vieną iš Frenko Sinatros dainų.

Pasak jo, restorano orkestras repetavo naują programą ir nebuvo kam pakalbėti, todėl direktoriui buvo pasiūlyta pakviesti mažą berniuką, mokantį dainuoti. Išėjęs į salę Stasys sulaukė didžiulio pasisekimo.

Ilgainiui, daina po dainos, Stasys Povilaitis tapo viena ryškiausių Lietuvos muzikos scenos žvaigždžių. Apie jį šiltai yra kalbėję ir kiti šalies atlikėjai.

Dainininkas Edmundas Kučinskas anksčiau pabrėžė, kad S. Povilaitis nesileisdavo į apkalbas, intrigas ar aferas. Pasak jo, iš maestro niekada neteko girdėti blogai kalbant apie jaunesnius kolegas ar kitus žmones.