Šilauogėms rudenį prasideda lemiamas metas: viena klaida gali pakenkti kitų metų derliui

Baigiantis šilauogių derliui, krūmai jau ima ruoštis kitam sezonui. Rudenį formuojasi žiediniai pumpurai, iš kurių kitais metais subręs uogos, todėl šiuo laikotarpiu augalams būtina tinkama priežiūra. Taip pat svarbu pasirūpinti, kad jie sėkmingai ištvertų žiemą, ypač jei laukia dideli šalčiai.

Apie rudeninius šilauogių priežiūros darbus, dažniausias klaidas ir pasirengimą žiemai tv3.lt pasakojo Trakuose veikiančio „Šilauogių ir levandų ūkio“ įkūrėjas Andrejus Žukovskis.

Krūmai jau formuoja kitų metų derlių

A. Žukovskis pabrėžia, kad rudenį šilauogės jau brandina būsimo sezono derlių. Todėl svarbiausia pasirūpinti, kad augalams netrūktų reikalingų sąlygų, ir kartu padėti jiems pasirengti žiemojimui.

Jeigu ruduo sausas, šilauogių palikti be dėmesio nereikėtų. Šiems drėgmę mėgstantiems augalams vandens trūkumas gali pakenkti tiek dabar, tiek ruošiantis kitų metų sezonui.

Trąšų perteklius gali tapti meškos paslauga

Augintojas įspėja, kad rudenį nereikėtų stengtis augalui duoti kuo daugiau trąšų, tikintis kitąmet sulaukti didesnio derliaus. Ypač atsargiai reikėtų naudoti sintetines trąšas.

Anot A. Žukovskio, jos gali greitai pagerinti derlių, tačiau ilgainiui nualina dirvožemį. Jis atkreipia dėmesį, kad intensyvioje žemdirbystėje, ypač Lenkijoje ir kitose Europos šalyse, vyksta dirvos druskėjimas.

Šilauogės yra jautrios, todėl tręšiant svarbu laikytis saiko. Pirmenybę, pasak pašnekovo, vertėtų teikti ekologiškoms trąšoms, o sintetines naudoti tik labai mažais kiekiais.

Viena iš galimų priemonių – kalio sulfatas, galintis padėti augalui sumedėti ir pasirengti žiemai. Tačiau jo taip pat negalima berti gausiai: suaugusiam krūmui A. Žukovskis rekomenduoja naudoti ne daugiau kaip 20 gramų.

Prieš žiemą svarbiausia apsaugoti šaknis

Ruošiant šilauoges šaltajam laikotarpiui, svarbus mulčiavimas. Tam galima rinktis pušų žievę, durpes ar kitas rūgštesnes medžiagas. Kadangi augalo šaknų sistema yra paviršinė, mulčias padeda apsaugoti šaknų zoną nuo didelių temperatūros svyravimų.

A. Žukovskio teigimu, daugiau dėmesio reikėtų skirti būtent šaknims, o ne mėginimui apdengti visą krūmą. Šilauogės gana gerai prisitaikiusios prie Lietuvos klimato, o nušalusios viršutinės augalo dalys dar nereiškia, kad krūmas žus.

Genėti galima įvairiu metu, bet pavasaris turi pranašumą

Sodininkams dažnai kyla klausimas, ar šilauoges geriau genėti rudenį, ar pavasarį. Iš savo praktikos A. Žukovskis didelio skirtumo tarp šių laikotarpių nepastebėjo. Dideliuose ūkiuose genėjimo darbai gali prasidėti rudenį ir tęstis iki pavasario, nes jų apimtis būna didelė.

Jis pats šilauoges dažniausiai genėti renkasi pavasarį, nors yra pradėjęs šį darbą rudenį ir užbaigęs tik pavasarį. Augintojas nepastebėjo, kad rudenį ar žiemą nugenėtiems krūmams dėl to būtų blogiau.

Vis dėlto pavasarį aiškiau matyti, kurios šakos yra senos, silpnos, pažeistos ar nukentėjusios nuo šalčio. Todėl genėjimas tuomet gali būti tvarkingesnis ir efektyvesnis. Rudenį išgenėjus krūmą, po žiemos gali paaiškėti, kad reikia šalinti dar dalį šakų.

Agroplėvelę verta naudoti tik per itin didelius šalčius

Artėjant žiemai kai kurie augintojai šilauoges dengia agroplėvele, tačiau A. Žukovskis teigia, kad tai nėra būtina kiekvienu atveju. Jei nusprendžiama ją naudoti, agroplėvelė turėtų būti labai plona, kad augalui nebūtų per šilta.

Jo nuomone, krūmus verta vynioti tik tuomet, kai užklumpa tikrai dideli šalčiai, tokie kaip praėjusią žiemą, kai temperatūra siekė minus 30 ar minus 25 laipsnius.

Įprastomis Lietuvos žiemos sąlygomis viso šilauogės krūmo dengti nebūtina, nes augalai yra gana atsparūs šalčiui. Kur kas svarbiau prieš žiemą storai ir tinkamai užmulčiuoti šaknis. Net jei šalčiai pažeistų viršutinę krūmo dalį, augalas per sezoną gali ataugti, o dar po metų duoti net geresnį derlių.