Prostatos vėžys gali tylėti metų metus: nemokama patikra padeda aptikti pokyčius laiku

Prieš penkerius metus prostatos vėžio prevencinėje programoje dalyvavo maždaug trečdalis vyrų, kuriems ji skirta, o pernai pasitikrino jau beveik pusė. Nors šis rodiklis vis dar nėra pakankamas, jis rodo teigiamą pokytį. Prostatos vėžys ilgą laiką gali nesukelti jokių požymių, todėl simptomų laukimas nėra geriausia išeitis.

Valstybinės ligonių kasos Paslaugų kompensavimo skyriaus patarėja Jurgita Grigarienė pabrėžia, kad svarbus ne vien pats tyrimas, bet ir jo suteikiama informacija. Anot jos, anksti pastebėtus pakitimus gydytojas gali stebėti arba, jei reikia, anksčiau pradėti gydymą, kuris tuomet būna veiksmingesnis ir mažiau paveikia žmogaus gyvenimą.

Gera savijauta dažnai atitolina patikrą

Ligonių kasos užsakymu atliekamuose gyventojų nuomonės tyrimuose dažniausiai nurodoma priežastis, kodėl žmonės vengia ar atideda prevencines patikras, yra įsitikinimas, kad gerai jaučiantis sveikatos tikrinti nereikia. Taip pat minimas laiko trūkumas, baimė atlikti tyrimus arba sulaukti jų rezultatų.

Tačiau prostatos vėžio prevencinės programos patikra neužtrunka ilgai ir nėra tokia sudėtinga, kaip kartais manoma. Jos metu atliekamas prostatos specifinio antigeno, arba PSA, kraujo tyrimas.

J. Grigarienė atkreipia dėmesį, kad dalis vyrų vengia tikrintis bijodami nemalonių procedūrų arba manydami, jog prastesnis rezultatas iš karto reikštų vėžį. Vis dėlto programa prasideda paprastu kraujo tyrimu, o padidėjusi PSA koncentracija savaime nėra vėžio diagnozė. Toks rodiklis reiškia, kad reikalingas atidesnis sveikatos stebėjimas ar papildomi tyrimai.

Nuo rugsėjo keičiasi pakartotinių tyrimų tvarka

Nuo šių metų rugsėjo 1 d. pagal prostatos vėžio prevencinę programą tikrintis kviečiami 50–69 metų imtinai vyrai. Patikra, kaip ir iki šiol, bus periodinė, tačiau keisis jos kartojimo tvarka: vieniems vyrams tyrimą reikės atlikti rečiau, o daliai pakartotinės patikros apskritai nebereikės.

Pakartotinio tyrimo dažnumas priklausys nuo PSA koncentracijos: kuo ji mažesnė, tuo rečiau reikės tikrintis. Pavyzdžiui, 50–59 metų imtinai vyrams, kurių PSA koncentracija yra maža, patikrą rekomenduojama pakartoti po penkerių metų. Mažas šio rodiklio lygis nustatomas maždaug pusei tiriamų vyrų.

Jeigu PSA koncentracija yra didesnė, tačiau neviršija nustatytos normos, pakartotinis tyrimas rekomenduojamas po dvejų metų. Tokio intervalo reikia maždaug kas ketvirtam pasitikrinusiam vyrui. Tuo metu 60–69 metų imtinai vyrams, kurių PSA koncentracija labai žema, pakartotinai tikrintis nebereikės.

Nustatytą normą PSA koncentracija viršija maždaug 16 proc. patikrą atlikusių vyrų. Vis dėlto ir šis rezultatas dar nereiškia diagnozės – jis tik rodo, kad būtini papildomi tyrimai.

Šiuo metu rengiami pokyčiai, pagal kuriuos nuo kitų metų balandžio kvietimai dalyvauti programoje būtų siunčiami automatiškai per e. sveikatos sistemą ir elektroniniu paštu. Priminimai taip pat būtų teikiami SMS žinutėmis, paštu arba telefonu. Tikimasi, kad taip vyrams bus lengviau laiku sužinoti apie jiems priklausančią patikrą.

Kada į gydytoją kreiptis nelaukiant programos?

Prevencinė programa skirta tam tikro amžiaus vyrams, neturintiems prostatos vėžiui būdingų simptomų, kai rizika susirgti yra didesnė. Tačiau rūpintis prostatos sveikata galima ne tik dalyvaujant šioje programoje.

Jeigu šeimoje jau buvo prostatos vėžio atvejų ir žmogus nerimauja dėl savo rizikos, arba bet kurio amžiaus vyras pastebi sveikatos pokyčių, reikėtų nedelsti ir kreiptis į šeimos gydytoją. Gydytojas gali individualiai įvertinti rizikos veiksnius, prireikus paskirti tyrimus ar išduoti siuntimą gydytojui specialistui urologui.

Prostatos vėžys yra viena dažniausių vyrų onkologinių ligų Lietuvoje. Vėžio registro duomenimis, kasmet tokią diagnozę išgirsta daugiau nei 2 tūkst. vyrų. Specialistai ragina nelaukti simptomų, o prevencinį tyrimą vertinti kaip galimybę geriau pasirūpinti savo sveikata ir laiku imtis ją saugančių priemonių.