Naujas kelias gyventojų santaupoms: valstybė žada obligacijas net ir mažoms sumoms

Finansų ministerija kartu su Lietuvos banku (LB) pradeda kurti naują priemonę, kuri gyventojams ir verslui leistų paprasčiau investuoti į valstybę. Planuojama sudaryti galimybę valstybės obligacijas pirkti ir už nedideles sumas, uždirbti rinkos sąlygas atitinkančias palūkanas bei, prireikus, jas parduoti dar nepasibaigus išpirkimo terminui.
Šią iniciatyvą šią savaitę pas Seimo pirmininką Juozą Oleką aptarė finansų ministras Taurimas Valys ir LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, pranešė ministerija.
T. Valys nurodė, kad siekiama sudaryti paprastas sąlygas skolinti savo valstybei ir žmonėms, galintiems skirti nedideles investicijas. Jo teigimu, kartu su Lietuvos banku ieškoma sprendimo, kuris leistų patogiai investuoti į valstybę ir gauti rinkos sąlygas atitinkančią grąžą. Valstybei tai reikštų įvairesnius finansavimo šaltinius, o gyventojams – papildomą būdą panaudoti santaupas.
G. Šimkus atkreipė dėmesį, kad didžiąją Lietuvos valstybės skolos dalį dabar finansuoja užsienio investuotojai, todėl didelė dalis palūkanų už šią skolą išmokama už Lietuvos ribų. Aktyvesnis šalies gyventojų dalyvavimas reikštų, kad daugiau šių pinigų liktų Lietuvoje, tačiau tam būtinas lengvai prieinamas ir nesudėtingas būdas skolinti valstybei.
Numatoma sudaryti sąlygas gyventojams bei įmonėms skolinti valstybei net ir nedidelėmis sumomis ir už tai gauti rinkos sąlygas atitinkančias palūkanas. Taip pat norima, kad ši investavimo galimybė veiktų nuolat.
Kuriant priemonę bus sprendžiama, kaip užtikrinti patogią obligacijų prekybą ir aiškiai pateikti visas investavimo sąlygas.
Gyventojų indėliai bankuose ir kitose finansų įstaigose viršija 30 mlrd. eurų. Dalis šių pinigų laikoma sąskaitose, kuriose palūkanos yra mažos arba apskritai nemokamos. Naujoji priemonė turėtų tapti papildomu pasirinkimu žmonėms, ketinantiems investuoti dalį sukauptų lėšų.
Pasak T. Valio, gyventojų susidomėjimą investavimu ir skolinimu valstybei jau parodė gynybos obligacijų paklausa. Jų išplatinta už daugiau nei 1 mlrd. eurų, tačiau ši priemonė turi tam tikrų ribojimų, todėl norima praplėsti investavimo galimybes.
Artimiausiu metu Finansų ministerija ir Lietuvos bankas vertins galimus naujos priemonės įgyvendinimo modelius. Bus analizuojama, kaip kuo paprasčiau įsigyti obligacijų, kokia prekybos jomis tvarka būtų patogiausia gyventojams ir kokių techninių bei teisinių pokyčių tam reikėtų. Be to, bus ieškoma būdų naują sprendimą suderinti su jau veikiančiomis valstybės skolinimosi priemonėmis.
Siekiama sukurti ilgalaikį sprendimą, tinkamą tiek investuojantiems mažesnes, tiek didesnes sumas. Konkretų variantą tikimasi parengti per artimiausius mėnesius. Jeigu iniciatyvai reikės keisti teisės aktus, šie pakeitimai galėtų būti svarstomi Seimo pavasario sesijoje.
Finansų ministerijos duomenimis, šiuo metu užsienio investuotojai finansuoja apie tris ketvirtadalius Lietuvos valstybės skolos. Didesnis gyventojų įsitraukimas padėtų plėsti skolinimąsi vidaus rinkoje ir leistų didesnei už valstybės obligacijas mokamų palūkanų daliai likti Lietuvoje.
Valstybės skola šiuo metu sudaro apie 40 mlrd. eurų. Prognozuojama, kad 2026 m. palūkanoms bus skirta maždaug 1 mlrd. eurų, o 2028 m. ši suma gali išaugti iki 1,5 mlrd. eurų.



